Ketvirtadienis, 2025.04.10
Reklama

Mirguliavimas akyse buvo sudėtingos nėštumo patologijos požymis

Kauno klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2019-02-01 11:15:31

Vieną rytą pramerkusi akis Joana, besilaukianti 31 nėštumo savaitę, matė tarsi pro rūką. Išvedusi augintinį pasivaikščioti, ji grįžo namo, tačiau mirgėjimas akyse nesiliovė. „Pradėjo stipriai skaudėti galvą, todėl nusprendžiau pailsėti ir užmigau. Nors mano nėštumas buvo lengvas – niekada nepykino, tačiau prabudau nuo pykinimo“, – prisiminė Joana.

Kauno klinikų nuotr.

Kadangi nėštumo metu jokių skausmų nejautė, moteris pamanė, kad tai tiesiog migrenos priepuolis, ir tikėjosi, jog skausmas turėtų greitai praeiti. „Jaučiau mažylės judesius, todėl į ligoninę važiuoti neskubėjau. Pykinimui ir vėmimui nesibaigiant, po kelių valandų nuvykau į Jonavos ligoninę“, – tęsė ji.

Atvykus į ligoninės akušerijos skyrių, bekalbant su slaugytoja, Joanai dingo regėjimas. Moteris nedelsiant buvo išvežta į Kauno klinikas.

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovės, gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Reginos Mačiulevičienės, pacientės ligos pradžia buvo netikėta ir būklė blogėjo labai greitai.

„Joanai buvo nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis, o atlikus laboratorinius tyrimus rastas padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėliau nėščiosios būklė dėl progresuojančio regėjimo sutrikimo, psichologinio susijaudinimo ir dezorientacijos laike ir erdvėje dar labiau pablogėjo. Buvo aiškinamasi, kokios regos sutrikimo priežastys, nes sergant preeklampsija sunkūs sąmonės ir regos sutrikimai pasitaiko labai retai, – tikino gydytoja. – Po išsamių tyrimų, patvirtinta sunkios preeklampsijos diagnozė. Vienintelis gydymo pasirinkimas šiuo atveju buvo skubi cezario pjūvio operacija. Tęsti nėštumą buvo pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai ir gyvybei“, – tęsė doc. dr. R. Mačiulevičienė.

Po sėkmingos operacijos jauna moteris vėl galėjo matyti. Su cezario pjūvio pagalba gimė mergaitė, kuri toliau prižiūrėta Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Mažylei nustatytas nepakankamas augimas gimdoje dėl pagrindinės motinos ligos – preeklampsijos. „Dabar jaučiamės gana gerai. Man šiek tiek suprastėjo regėjimas, bet tai yra maža pasekmė to, kas įvyko“, – kalbėjo moteris.

„Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Ji gali būti lengvos formos ir nepakenkti nei motinai, nei vaisiui. Tačiau kartais ligos eiga būna labai sunki. Sunkia preeklapmsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų, o dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta“, – aiškino R. Mačiulevičienė.

„Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje“, – teigė doc. dr. R. Mačiulevičienė.

Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti toms moterims, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu. Taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąją vilklige. Atsiradus preeklampsijos simptomams ar pasirodžius kraujingoms išskyroms iš makšties, reikėtų nedelsiant kreiptis į nėštumą prižiūrinčią gydytoją arba artimiausią Nėščiųjų priėmimo skyrių.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
​Ministrė: už valstybės apmokėtas gydymo paslaugas pacientai neturi primokėti
Sveikatos apsaugos ministerijoje trečiadienį per spaudos konferenciją pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie turėtų užtik...
Skausmui gydyti pradėta taikyti periferinė elektrinė nervų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Skausm...
Judėjimas ir veido oda: jie susiję kur kas labiau, nei galėtumėte pamanyti
Pavasarį daugelis žmonių pradeda aktyviau judėti – daugiau laiko praleidžiame gryname ore, sportuojame ir siekiame...
Venų varikozė: gyventi be skausmo, kompleksų ir komplikacijų baimės
Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, venų varikozė (kitaip – varikozinės venos...
Žmogaus papilomos virusas – nuo tikėjimo mitais iki nerimą keliančios statistikos
Lietuvoje sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai išlieka vieni didžiausių Europoje ir viršija Europos Sąjungos (ES) v...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų