Moksleivių pietūs pagal dietologų rekomendacijas – tik pasibaigus ekonominei krizei?(1)

Prieš kelerius metus pasaulį ištikusi ekonominė krizė neigiamai paveikė Lietuvos moksleivių maitinimą:  buvo sustabdyti planai mokyklose įdiegti visuotinį nemokamą maitinimą, o su juo – ir sveikus mitybos įpročius, rekomenduojamus specialistų. Todėl didžiojoje dalyje šalies ugdymo įstaigų vaikai turi laiko pietums vos kelias minutes ir paskubomis susigrūdę savo porciją į burną lekia laiptais ruoštis jau kitai pamokai.

Reklama

Pietums – kelios minutės

Dvi petraukos po 20 minučių arba viena 30 minučių – toks lietuviškas moksleiviškų pietų trukmės standartas. Dietologai tvirtina, kad pagrindiniam dienos valgymui būtina skirti mažiausiai pusvalandį, bet į šiuos rėmus mokiniai nebesutelpa. Mat nuskambėjus skambučiui, kviečiančiam į valgyklą, jie dar turi spėti susikrauti mokymo reikmenis į kuprinę ir nueiti į valgyklą. Nelygu, kuriame aukšte vyko pamoka, tam kai kurie gali sugaišti ir 3-4 minutes. Taip „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė abiturientė Jūratė Riepšaitė. Tiek pat minučių reikia pridėti ir grįžti iš valgyklos. Pasak dvyliktokės, jos mokyklos eilėje ilgiausiai stovima 5 minutes. Taigi iš ilgiausios, 20 minučių, petraukos atėmus 11-12 minučių, pietums lieka 8-9 minutės. Jei atimtume laiką, per kurį moksleivis užsakymą atsineša prie stalo, o pavalgęs – nuneša tuščią padėklą,  dar bent vieną minutę tikriausiai galėtume išbraukti.

Šio straipsnio autorė, šiuo metu metanti svorį pagal dietologės Žanos Antonovos rekomendacijas, žino – už tokį greitą skrandžio užpildymą maisto turiniu gautų nuo specilaistės smarkiai barti. „Pusryčiams reikia skirti pusvalandį, pietums – valandą“, - teigia Ž. Antonova. Tiesa, iš karto nusileidžia, paaiškindama, kad pietus galima suvalgyti ir per 30-40 minučių. Žinia, tokios dietologų rekomendacijos skirtos ne dėl mandagumo, o dėl sveikatos. „Sotumo jausmas pajuntamas tik po 15-20 minučių, - aiškina dietologė. – Lėčiau valgant ir gerai sukramtant maistą maisto medžiagos geriau pasisavinamos“.

Mokykloje nepietauja, nes nespėja

Tačiau yra mokyklų, kurių moksleiviai apskritai vos spėja ką nors nusipirkti, o už pavėlavimą į pamoką dar sulaukia ir nepasitenkinimo iš pedagogų, tad pietus sukemša per kokias dvi minutes. Tiesa, gimnazistams kai kuriose šalies gimnazijose yra galimybė valgyti ir visą valandą – jei turi vadinamąjį „langą“. Portalo kalbinta gimnazistė sako, kad tik tokiais atvejais mokykloje ir pavalgo normalius pietus. „Tačiau pirmą ir antrą patiekalus valgydavau tik pradinėse klasėse, - sako mergina. – Paskui, kadangi gyvenau netoli mokyklos, mokykloje nebevalgiau pietų. Dabar įpratau ir nusiperku tik bandelę“.

Bekalbant su dvyliktoke ilgiau, paaiškėja, kad yra ir kita atsisakymo pietauti mokykloje priežastis - sveiki mitybos įpročiai. „Esu gan lėtoko būdo, ir namuose pietus valgau mažiausiai pusvalandį, tad mokykloje tiesiog nespėčiau“, - prisipažįsta moksleivė. Tačiau nesugebanti palaikyti ar juo labiau ugdyti sveikų mitybos įpročių lietuviška mokykla verčia tokius moksleivius visą dieną ugdymo įstaigoje būti alkanus. Jūratė sakė pusryčiaujanti namuose, mokykloje nusiperkanti tik bandelę, o pietaujanti 16 val. namuose – pasibaigus aštuonioms pamokoms.

Šioje vietoje taip ir norisi pacituoti dietologės rekomendacijas šių eilučių autorei, kad nevalgius negalima išbūti ilgiau nei 5 valandas.

Jaunoji portalo pašnekovė tvirtina, kad kitiems jos bendraamžiams tų aštuonių devynių minučių visai pakanka. Negirdėjusi nė vieno besiskundžiančio.

Tai ką daryti?

Vilniaus Simono Daukanto gimnazija prieš dvejus ar trejus metus pietų petrauką nuo standartinių 20 minučių pailgino iki pusvalandžio. „Jei pailginome, vadinasi, 20 minučių pietums nepakanka, - sakė gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė. – Mes turime labai mažą valgyklą ir mažai darbuotojų, todėl ir priėmėme tokį sprendimą. Tačiau vos įvedus ilgesnę pertrauką mokykloje buvo revoliucinė padėtis! „Mums diena 10 minučių pailgėjo!“, - šaukė mokiniai. O turime asistentą iš Vokietijos, kuris sako, kad ten visos pertraukos trunka po 5 minutes – tik pereiti iš vieno kabineto į kitą“.

Direktorė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad buvo svarstyta galimybė ir pietų pertrauką pailginti iki valandos, bet pedagogai neišdrįsę. „Mūsų gimnazistams pamokos prasideda 8.30 val., o baigiasi jau po 16 val. Jei pietūs truktų visą valandą, jie mokykloje išbūtų visą darbo dieną“, - sakė J. Knyvienė.

Kaip gimnazijos vadovė vertina ilgųjų pertraukų trukmę dietologų rekomendacijų kontekste, siūlant pietauti ne trumpiau nei pusvalandį? „Dietologų rekomendacijas gerai vertinu, - nusijuokė pašnekovė. – Na, jas įgyvendiname gal 30 procentų. Tačiau prie tokio ilgo kramtymo retas vaikas yra įpratęs. Jie maitinimosi įgūdžius atsineša iš namų“.

Direktorės nuomone, kaip atsilieps moksleivių sveikatai toks gretas valgymas? „O kaip jūs – prieš greitą gyvenimo tempą? Ar jis yra blogai? O stresas? Blogai?- klausimais į klausimą atsakė J. Knyvienė. – O ką tada darom? Mokyklas nugriaunam? Į Londoną bėgam?“

Sveikiems įgūdžiams sutrukdė krizė

Į Londoną ar kur kitur visi gal ir neišbėgsime, bet štai, pasirodo, Suomija pas mus pati jau buvo beatkeliaujanti. Tai yra jos moksleivių maitinimo patirtis. Bent jau taip „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė: „Suomijoje pietų pertrauka trunka valandą, ir moksleiviams atėjus į vakgyklą stalai jau būna padengti. Jie valgo kartu su mokytojais – taip skiriamas dėmesys ir socializacijai. Tačiau visi Suomijos moksleiviai mokyklose valgo nemokamai. Buvo tokie planai įdiegti tokią sistemą ir Lietuvoje, bet sutrukdė pasaulyje ir Lietuvoje prasidėjusi ekonominė krizė. Teks laukti, kol ji baigsis“.

O kas nutinka valgant tokiais tempais, kaip pietauja mūsų moksleiviai, specialistės teigimu, „visiems aišku“: „Visų pirma sutrinka virškinimas. O dar skubama tuo pačiu metu ir užsigerti. Juk mokiniams praktiškai beveik ir nelieka laiko valgyti, kol jie laukia eilėje“.

Beje, specialistė atkreipė dėmesį, kad vis dėlto yra Vilniaus mieste ugdymo įstaigų, kuriose pietų pertrauka trunka visą valandą, tačiau šiose mokyklose mokosi neįgalūs vaikai.

Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ramutė Smolskienė sakė negirdėjusi, kad miesto mokyklos turėtų tokias ilgas pertraukas.

Valgymo trukmės netyrė

Prieš dvejus metus Lietuvos higienos institutas kartu su visuomenės sveikatos biurais atliko moksleivių mitybos tyrimą, bet jis buvo orientuotas į jų maisto racioną. Klaipėdos m. VSB specialistė Dainora Bielskytė portalą patikino, kad į valgymo trukmę tyrimo metu nebuvo orientuotasi.

Higienos instituto Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė įsitikinusi, kad gal ir tų 20 ar 30 minučių mokinių pietums pakaktų, jei vaikas ateitų ir rastų paserviruotą stalą. „Bet kai per pietums skirtą pertrauką jam dar reikia ir nueiti į valgyklą, laiko lieka mažiau. O greitai valgyti nėra gerai, - kalbėjo D. Žeromskienė. – Yra ugdomi neteisingi valgymo įpročiai. Jei metai po metų vaikas taip greitai valgo pietus, jis taip įpranta. Dar gerai, jei namuose visa šeima atsisėda prie pietų stalo ir valgo neskubėdami, bendraudami“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt