Kenčiantys nuo migrenos puikiai supranta, koks varginantis gali būti galvos skausmas: kartais išvedantis iš pusiausvyros net keletui dienų. Tai yra vienas iš dažniausių nusiskundimų, išsakomų gydytojams – nuo jo kenčia 1 iš 7 žmonių pasaulyje, – rašoma bigthink.com.
Pagal tarptautinę galvos skausmų klasifikaciją skiriami pirminiai idiopatiniai galvos skausmai (pavyzdžiui, migrena, įtampos tipo, klasterinis galvos skausmai) ir antriniai, kurie yra vienas iš kitos ligos simptomų.
Galvos skausmą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai: hormoniniai (pvz., menstruacinis periodas, menopauzė), sensoriniai-vizualiniai stimulai (pvz., triukšmas, šviesa, kvapai, tam tikri maisto produktai, stresas), ligos (pvz., arterinė hipertenzija, anemija). O kuo daugiau galimų sutrikimo priežasčių, tuo sunkiau surasti efektyvų gydymo metodą. Dabar, pasak grupės mokslininkų iš tarptautinio galvos skausmų genetikos konsorciumo (The International Headache Genetics Consortium, IHGC), turbūt pavyko atrasti pagrindinį „kaltininką“ – dėl visko kalta kraujotaka: migrenos simptomus sukelia galvos smegenų kraujagyslių spazmas.
Vis diskutuota, ar migrena yra neurologinė, ar kraujagyslinė problema. Studija, publikuota žurnale „Nature Genetics“, pašalino visas abejones. Tyrime dalyvavo 59674 asmenys, kuriuos vargina migrena, ir 316078 asmenys, nesiskundžiantys galvos skausmais. Dalyviai buvo iš 12 skirtingų šalių. Visiems jiems buvo atliktas genetinis tyrimas. Mokslininkai atrado 38 specifinius genus ar vietas juose, susijusias su migrena (28 – visiškai nauji). Įdomiausia, jog visi šie genai yra siejami ir su kitomis ligomis, priklausančiomis kraujagyslinės patologijos grupei. Taigi mokslininkai įsitikino, jog kraujagyslės yra migrenos „širdis“.
„Kadangi galvos skausmai gali pasireikšti skirtingo stiprumo simptomais, išprovokuotais skirtingų priežasčių, norint tiksliai įvertinti situaciją reikėjo atlikti itin didelės apimties tyrimą. Iki šiol migrenos gydymas buvo sudėtingas: kas puikiai padeda vienam pacientui, gali būti absoliučiai neveiksminga kitam. Todėl dabar, atradę ligos pagrindą, galėsime ieškoti optimalaus gydymo, kuris sureguliuotų smegenų kraujagyslių tonusą, kad joks dirgiklis nebesukeltų migrenos priepuolio ar jį numalšintų. Pirmas žingsnis – atrasti genai. Tai turėtų pagelbėti kuriant individualizuotą gydymą, pritaikytą kiekvienam asmeniui pagal jo turimą genetinę medžiagą“, – kalbėjo mokslininkai.
Dabar planuojama atlikti išsamesnius tyrimus, siekiant pagilinti žinias apie migrenos patogenezę ir suprasti kiekvieno geno reikšmę ligos išsivystyme, o tuomet plėtoti naujo gydymo paieškas.