Mokslininkai perspėjo: kartu su žuvimi - porcija antibiotikų

Mokslininkai sako, kad per mažai rūpinamės Baltijos jūros apsauga. Ir tai gali turėti labai rimtų pasekmių. Jau dabar aišku, kad Baltijos jūros žuvyje kaupiasi pavojingos medžiagos, tačiau vis garsiau ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje kalbama apie dar vieną problemą. Mūsų išgerti antibiotikai patenka į jūrą, o tuo pačiu ir į žuvies organizmą, o su žuvimi jie antrą kartą gali pasiekti ir mūsų organizmus.

Reklama

Jūrą galima pažinti ir per lėkštę

Baltijos aplinkos forumo (BEF) surengtoje diskusijoje apie Baltijos jūrą BEF vadovas Žymantas Morkvėnas pabrėžė, kad nors visi gyvename sąlyginai arti jūros, retas kuris ją gerai pažįstame. Dažnai mūsų suvokimas apie Baltijos jūrą baigiasi ties pliažais ir žuvimi, kurią valgome. Tačiau kaip sako Ž. Morkvėnas: jūra - nėra vien bliūdas vandens, joje - atskiras paslapčių kupinas pasaulis.

„Būtų įdomu pasižiūrėti tyrimus, jeigu paimtume hormoninę vištą ar kiaulę ir palygintume su žuvimi iš Baltijos jūros. Atlikus tyrimus būtų nustatyta, kas kenksmingiausia ir ką labiausiai rekomenduojama valgyti. Reikėtų labiau domėtis jūra ir tai galima daryti ir per lėkštę. Visgi esame jūrinė valstybė, o jūrinėse valstybėse egzistuoja toks reiškinys kaip jūrinė kultūra. Turime paradoksą – esame jūrinė valstybė, bet nelabai turime jūrinės kultūros. Daugiausiai žmonės įsivaizduoja, jog jūra yra pliažas, kuriame mes galime pasideginti. Niekas neabejoja, kad reikia investuoti į paplūdimių atnaujinimą, bet jūrinėse valstybėse verda visai kitas gyvenimas ir ta pati jūra matoma visai kitaip“, - diskusijoje pasvarstymais dalijosi BEF vadovas.

Jo teigimu, jūrinės kultūros puoselėjimas yra labai svarbus, nes tik žinojimas įgalina veikti ir priimti reikiamus sprendimus jūrai apsaugoti, išmintingai naudotis jos teikiamais privalumais.

„Jūrinės kultūros puoselėjimas svarbu norint kompetentingai dalyvauti diskusijose apie vėjo jėgaines, žvejybą ir visas kitas veiklas jūroje, nes nesidomėdami esame šiek tiek neįgalūs. Norime užpildyti erdvę tarp specialistų ir šaligatvio vaikščiotojų, siekiame ugdyti jūrinę kultūrą, kad žmonės žinotų, jog jūra yra kur kas daugiau nei bliūdas vandens, ji turi be galo įdomią ekosistemą, ji yra šalia mūsų ir mes ją veikiame ir nebūtinai vien iš blogosios pusės. Svarbu pamatyti ir jos gerąją pusę, kokios vertybes joje yra. Jūra yra ne vien problemos“, - tikino Ž. Morkvėnas.

Diskusijos dalyviams rūpėjo klausimas, ar galima valgyti Baltijos jūros žuvį, nes girdisi daug perspėjimų, kad Baltijos jūra yra labai užteršta.

„Visokių nuomonių tekę girdėti. Tekę girdėti, kad kartais žuvyje galima rasti tokių dalykų, kurių tikrai nereikėtų suvalgyti. Suomiai yra darę tyrimą, kuriame lygino pakrantės gyventojų, kurie valgo daug žuvies, sveikatos būklę ir gyventojų, kurie gyvena žemyninėje dalyje ir žuvies valgo mažiau. Deja, nežinau šio tyrimo rezultatų, tai reikėtų išsiaiškinti. Prieš maždaug dešimt metų teko būti pas kolegas švedus, kurie ėmė mėginius iš ungurio. Jie ketino daryti teršalų tyrimą. Paklausiau, kokia yra situacija. Jie atsakė diplomatiškai: švedų vyriausybės pozicija yra tokia, kad privalumų (valgant Baltijos jūros žuvį – red. past.) yra daugiau nei trūkumų“, - vienu prisiminimu pasidalijo Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vedėjas Linas Ložys.

Jo teigimu, sunku į klausimą, ar Baltijos jūros žuvis sveika valgyti ar ne, atsakyti vienareikšmiškai. Viena, ką tikrai galima rekomenduoti, – jausti saiką.

„Nereikėtų maitintis vien žuvimi. Valgyti žuvį iš akvakultūros turėtų būti kiek ramiau, nes ten yra kontroliuojamas procesas, aišku, ir akvakultūra yra visokia, bet Europoje viskas daroma padoriai“, - savo mintimis diskusijos metu pasidalijo L. Ložys.

Zoologijos mokslų daktaras ir Medžiotojų bei žvejų draugijos atstovas Egidijus Bukelskis teigė, kad Baltijos jūros menkių kepenys yra uždraustos valgyti, nes jose susikaupia santykinai dideli kiekiai dioksinų.

„Vieną kartą pavalgius – nieko neatsitiktų. Bet jeigu Baltijos jūros menkių kepenų valgytumėte kas savaitę bent po 200 g, nebūtų gerai. Reikia turėti mintyje, kad Baltijos jūra yra užterštas organizmas“ - atkreipė dėmesį E. Bukelskis.

Kokie turtai slypi Baltijos jūroje?

Vis dėlto, kaip atkreipė dėmesį diskusijos dalyviai, nors pirmiausiai Baltijos jūrą siejame su žuvimi ir paplūdimiais, joje visko yra kur kas daugiau. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijos centro laikinasis direktorius, profesorius Darius Daunys atskleidė, kiek gi skirtingų gyvybės formų gyvena mūsų gimtojoje Baltijoje.

„Kodėl Baltijos jūra unikali? Sakoma, kad tai labiausiai užteršta jūra pasaulyje, tai iš tikrųjų mitas, taip nėra. Yra pasaulyje labai daug vietų, kurios iš principo netinkamos net žmogui vaikščioti paplūdimiuose, taigi tai labiau politinis ir reklaminis šūkis. Baltijos jūra yra ypatinga tuo, kad yra pakankamai jauna, todėl neprisotinta tiek gyvybės, kuri galėtų viena kita pakeisti, jeigu kuri nors rūšis išnyksta, jos funkciją gali atlikti kita. Taip, pavyzdžiui, yra Koraliniame rife, kur jūs kažin, ar sėdėdami vienoje vietoje 15 min pamatytumėte tą pačią rūšį du kartus praplaukiančią“, - kuo Baltijos jūra unikali, aiškino D. Daunys.

Jo teigimu, Baltijos jūroje yra apie 6000 rūšių, iš kurių pusės – 3000 rūšių - žmogus plika akimi nemato.

„Tai yra tos rūšys, kurios matuojamos milimetrais. Tada mes galime kalbėti, ką darome toje jūroje, jeigu joje plaukioja milimetrai? Turime ir tris žinduolių rūšis, jūrinių paukščių, žuvų apie 60 rūšių. Taigi, jūros dugne ropoja apie 150-300 rūšių. Problema yra tokia: jeigu vieną rūšį išimame iš viso tinklo, jos funkcijos kita rūšis negali pakeisti. Kad įsivaizduotumėte, ką tai reiškia, pateiksiu vieną pavyzdį. Paimkime Vilniaus miestą 7 val. ryto ir staiga neleiskite troleibusų ir autobusų vairuotojų prie darbo ir pažiūrėkite, kas atsitiks mieste. Atrodytų išimame tik vieną funkciją ir žiūrime, kas tinkle darosi – vėluojama į darbus, neveikia radijas, televizija netransliuoja ir t.t. Šis pavyzdys – kaip penas jums pamąstymui“, - dėstė Klaipėdos universiteto mokslininkas. Jeigu iki 1992 m. buvo saugojamos atskiros rūšys, vėliau imta kalbėti apie jūros buveinių išsaugojimą.

Daug klausimų kelia ir dar vienas dalykas - kokį poveikį jūrai sukeliame mes, žmonės, gerdami įvairius vaistus, vartodami antibiotikus - pasirodo, kad jie gali mums per žuvis sugrįžti antrąkart.

„Kodėl turime saugoti Baltijos jūrą? Mes labai mažai žinome, ką pridirbsime į ateitį. Pavyzdys – sintetinius medikamentus, antibiotikus mes naudojame jau dešimtis metų, o kur jie paskui patenka? Nė vienas valymo įrengimas antibiotikų ir kitų žmogaus susintetintų junginių nevalo, jie valo azotą, fosforą, kietąsias daleles ir t.t. Tik dabar pradėta galvoti, kaip sintetiniai junginiai elgiasi jūroje, kur akumuliuojasi ir kad tai paskui su žuvimis grįžta atgal į mūsų organizmus. Lygiai tas pats su mikroplastiko dalelėmis, kurios dabar jau randamos giliausiose vandenynų vietose 5 tūkst. m gilyje, kur žmogaus nė kvapo gyvenime nebuvo. O mikroplastiko dalelių ten randami dideli kiekiai. Mes šitų dalykų nežinome ir net negalvojome apie juos prieš dvidešimt metų“, - teigė D. Daunys.

Anot jo, povandeninį pasaulį, skirtingai nei sausumą, mokslininkai dar pakankamai mažai pažįsta ir dėl to reikalingas žymiai didesnis prevencinis požiūris į ateitį.

Norima ne viską uždrausti, o rasti kompromisus

Šiuo metu Baltijos jūroje žiemoja tokie reti saugomi paukščiai kaip nuodėgulė, alka (dar vadinama Lietuvos pingvinu), ledinė antis, rudakaklis naras, mažasis kiras, sibirinė gaga, ausuotasis kragas, klykuolė, perpelė.

„Baltijos jūra ypatinga ir paukščiams. Ji yra daugelio paukščių žiemavietė, jie čia pas mus apsistoja tik laikinai, peri ne jūrose ir dažnai net ne pakrantėse. Daugelis pas mus atskrenda iš Arkties ir peri tundroje, miškatundrėje. […] Baltijos jūroje pilna ūkinių interesų, veiklos – laivyba, naftos gavyba, vėjo jėgainės, energetika, žvejyba. Paukščiai susitelkia mažoje Baltijos jūroje ir ne tik ties Lietuvos krantais. Žiemą paukščiai patiria didesnį stresą – jiems reikia giliau nardyti ieškant maisto, paukščiai žiemą gyvena ant energetinio balanso ribos: dienos trumpos, o dauguma jų maitinasi tik dieną. Jūroje dažnai būna šalta, audringi vėjai. Taigi paukščiams žiemaviečių praradimas skaudus, nors gal šis žodis ir nėra labai tinkamas, tačiau tai gali padaryti jiems didžiulį poveikį“, - teigė Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys.

Vis dėlto, mokslininko teigimu, steigiant saugomas teritorijas pajūrio zonoje norima ne viską drausti, o ieškoti kompromiso.

„Skirtingiems paukščiams svarbios skirtingos teritorijos. Apsaugos tikslas – ne viską uždrausti ir viską apsaugoti, o ieškoti bendro kompromiso. Gyventi reikia, reikia švarios energetikos, žuvies irgi reikia. Laimei, praėjo laikai, kai į jūrą buvo žiūrima kaip į didelę erdvę, kur galima pilti šiukšlės, ji viską prarydavo ir viskas atsiskiesdavo. Dabar jau jūra pati primena, kad yra ribos“, - aiškino M. Dagys.

Rūta Levickaitė