Mokslininkų patarimai, kaip tapti laimingesniems

Dienoms šiltėjant, atrodo, savaime jaučiamės geriau. Lengviau keltis ryte, padidėja darbingumas, vis dažniau aplanko gera nuotaika. O kad ta nuotaika neišblėstų, mokslininkai turi paruošę kelis paprastus, bet veiksmingus receptus.

Reklama

Laimės palydovė – šypsena. Taip, tai paprasta. Kuo nuoširdesnė šypsena, tuo labiau savijauta iš prastos ar normalios linkusi pereiti į laimės pojūtį. Mičigano valstijos universiteto (JAV) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog klientų aptarnavimo sferoje dirbantys asmenys, dažnai per dieną natūraliai šypsodavęsi, patirdavo mažiau streso, našiau dirbo ir sulaukė daugiau teigiamų emocijų iš klientų. Be to, šypsena – kaip virusas. Ja greitai užsikrečiama ir ji greitai plinta.

Pagalbos ranka kitam – pagalbos ranka sau. Savanorių šiais laikais reikia įvairiose srityse, nepriklausomai nuo metų laiko, oro ar vietovės. Ištiesta pagalbos ranka, nesitikint atlygio, ne tik leis pasijusti geriau tiems, kuriems ta ranka buvo ištiesta, bet ir pagalbos teikėjui. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad Rytų Vokietijoje gyvenantys žmonės labiau patenkinti savo gyvenimo kokybe nei kitose Vokietijos dalyse gyvenantieji. Ir šis pasitenkinimas gyvenimu sietas ne su bet kuo, o su itin išplėtota Rytų Vokietijos savanoriavimo sistema. Pagalba kitam žmogui ar gyvūnui atneša didesnį pasitenkinimą savo paties gyvenimu.

Socialinė aplinka. Nesvarbu, ar esate ekstravertas, ar žmogus, kuris turi tik kelis ištikimus draugus ir bendražygius. Buvimas kartu su kitais sveikatai ir savijautai duoda didelę naudą. Tie, kurie gyvena gana socialų gyvenimą ir turi ne vieną artimą ryšį, gyvena laimingesnį gyvenimą nei tie, kurių socialinio gyvenimo aktyvumas yra mažas. PLOS Medicine žurnale aprašytas tyrimas teigia, jog socialinė izoliacija susijusi su sveikatai nenaudingų sprendimų priėmimu ir socialinės izoliacijos įtaka sveikatai gali būti prilyginama 15 surūkomų cigarečių per dieną arba alkoholinei priklausomybei.

Perkrauta darbo ar mokslo dienotvarkė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės mažai juda, nesportuoja. Tačiau jums nebūtina kelias valandas kasdien praleisti sporto salėje. Vien 40 minučių mankšta ar greitas pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę padės jaustis laimingesniam ir formuoti geresnį požiūrį į savo išvaizdą. Tyrimas, aprašomas Journal of Health Psychology, teigia, kad fizinė veikla, ypač kartu su skaitymu, dėl smegenyse išskiriamų proteinų ir endorfinų padeda mums jaustis geriau ir labiau savimi pasitikėti.

Šaltiniai:

https://www.management.pamplin.vt.edu/directory/Articles/Barnes2.pdf

https://journals.plos.org/plosmedicine/article?id=10.1371/journal.pmed.1000316