Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos, sako Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros profesorė Honorata Danilčenko. „Svarbiausias dalykas sėklose – aliejus, kuriame, be omega 3 ir omega 6, yra dar 13 riebalų rūgščių. Taip pat sėklose gausu cinko, seleno. Šis mikroelementas odai neleidžia greitai senti“, – vardija ji.
Anot H. Danilčenko, dabar yra daugybė naujų moliūgų rūšių. Pavyzdžiui, vienų sėklos be lukštų, todėl jas galima valgyti iškart. O moliūguose, kurių minkštimas raudonas, yra likopeno.
– Ponia Danilčenko, moliūgas – daržovė, kuri neturi atliekų. Jis sunaudojamas visas, tinka ir žmonėms valgyti, ir gyvuliams šerti. Kuo moliūgas ypatingas?
– Ypatingas tuo, kad tai – viena derlingiausių daržovių. Jame gausu karotino, vitamino C, įvairių organizmui labai reikalingų karotinoidų, nors mes esame įpratę kalbėti tik apie vieną karotinoidą – provitaminą A. Antra, mes naudojame ne tik minkštimą, bet ir sėklas. Beje, dabar yra belukščių sėklų moliūgų. Sėklų nereikia lukštenti – galima iš karto.
Daugiau nei 1 proc. visos moliūgo masės sudaro ląsteliena, vadinama organizmo šluota. O svarbiausias dalykas sėklose – aliejus, kuriame, be omega 3 ir omega 6, yra dar 13 riebalų rūgščių. Taip pat sėklose gausu cinko, seleno. Šis mikroelementas odai neleidžia greitai senti.
– Ar naudingiau valgyti sėklas, ar vartoti moliūgų sėklų aliejų?
– Sėklose yra visko: ląstelienos, baltymų, riebalų rūgščių. O aliejuje lieka tik riebalų rūgštys. Todėl siūlyčiau vartoti sėklas. Dar noriu pabrėžti, kad moliūgų aliejus dėl ypatingo riebalų rūgščių tarpusavyje santykio netinka kepti, jis tinka tik žalias.
– Moliūgų aliejus lyginamas su sezamų sėklų, graikinių riešutų aliejumi. Kodėl jis vienas brangiausių?
– Pirmiausia, jo sudėtis trupučiuką kitokia nei sezamų sėklų aliejaus. Sezamų sėklose nėra tiek daug cinko ir seleno. Be to, kol kas ir spaudimo technologija yra sudėtingesnė.
– LRT Radijo klausytoja teiraujasi, ar naudingos cukinijų sėklos.
– Taip, viskas yra sveika, ir naudinga. Žinoma, moliūgų sėklos vertingesnės.
– Mūsų klausytojai taip pat domisi, ar galima valgyti nesubrendusius moliūgus?
– Valgyti galima, nuodingų medžiagų ten tikrai nėra. Tik nesubrendusiuose moliūguose daug mažiau vertingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino C, karotinoidų. Prapjovę nesubrendusį moliūgą, pamatysite, kad jo minkštimas ne oranžinis, o tik gelsvas. Taigi bus mažiau ir ląstelienos. Be to, jis vandeningas. Tai reiškia, kad naudingos medžiagos dar nesusidarė.
– Yra geltonų, raudonų, didesnių, mažesnių moliūgų. Ar jų vertė skiriasi?
– Šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, raudonas minkštimas vertingesnis, nes jame dar yra likopeno. O visos kitos savybės labai panašios. Šeimininkės labiau mėgsta mažesnius moliūgus, nes prapjauti jie gana greitai genda.
– O kaip greitai genda?
– Per savaitę, net ir laikant šaldytuve, jau atsiranda dėmelių, prasideda metabolizmas, kitaip sakant – vienos medžiagos virsta kitomis. Pavyzdžiui, krakmolas virsta cukrumi, o tada moliūgas tampa skystesnis.
– Kokį moliūgą geriausia valgyti? Kiek naudingų medžiagų dingsta verdant, kepant, troškinant?
– Kaip ir visos daržovės bei vaisiai, verdant, kepant, troškinant moliūgas praranda vitaminą C ir šiek tiek karotinoidų. Kad karotinoidų liktų kuo daugiau, virti ar troškinti moliūgą reikėtų su riebalais, pavyzdžiui, sviestu, aliejumi. Taigi, be abejo, jį geriausia valgyti žalią. Taip pat galima užšaldyti.
– Kaip tinkamai užšaldyti?
– Moliūgas užšaldomas paprastai, tereikia supjaustyti. Tik atšildžius jis bus skystas, nebeliks gabaliukų. Bet į sriubas, mišraines, troškinius puikiai tiks.
– Vis dėlto verdant kepant, troškinant, be ląstelienos, dar kažkas lieka?
– Lieka karotinoidų, cukraus. Nuskintus moliūgus reikėtų apie mėnesį palaikyti patalpoje, kurioje nebūtų per daug drėgmės (apie 60 proc., kaip kambaryje). Geriausia temperatūra – apie 10°C. Mėnesį palaukus, visos maistinės medžiagos pavirs tomis, kokiomis ir turi būti. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje moliūgo minkštimas nėra pakankamai saldus, nes jame yra krakmolo. O, moliūgui gulint, krakmolas virsta cukrumi.
Alvyda Bajarūnaitė, Ramūnas Grumbinas,