Kraujo donorams: prieš padėdami kitiems, pirmiausiai pasirūpinkite savimi

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje kraują aukojo 57,5 tūkst. kraujo donorų, iš kurių nuolatiniai – 48,3 tūkst., o donacijų skaičius siekė 107 tūkst. Kraujo donorystė yra vienas altruistiškiausių aktų, tačiau sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad būtina pasirūpinti ne tik pacientais, kuriems perpilamas kraujas, bet ir pačiais kraujo donorais.

Reklama

„Nuolatiniais kraujo donorais dažniausiai tampa žmonės, kuriems labiau rūpi kiti – tokiu būdu jie save įprasmina. Kraujo donavimas yra viena didžiausių dovanų, kurią vienas žmogus gali suteikti kitam nepažįstamajam – ką jau kalbėti apie tai, kad kraujo donorų dėka kasdien gelbstimos gyvybės. Vien Lietuvoje, Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kraujo perpylimo kasdien prireikia keliems šimtams žmonių. Nors geras darbas prisideda ir prie psichologinio pasitenkinimo, o kraujo davimas skatina kraujo ląstelių bei organizmo audinių atsinaujinimą, visgi raginčiau donorus nepamiršti ir savęs – prieš rūpinantis kitais, pasirūpinti savimi“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Grėsmė – geležies trūkumas

Didžiausia grėsmė, galinti kilti kraujo donorams – per mažas geležies kiekis kraujyje. Jis įprastai pasireiškia nuovargiu, mieguistumu, energijos stoka, oro trūkumu, galvos svaigimu, mirguliavimu akyse, svirduliavimu staiga atsistojus ar atsikėlus, šąlančiomis galūnėmis, veido blyškumu.

„Dažnai aukojant kraują, gali pritrūkti geležies ir pradėti vystytis mažakraujystė, kuri ir sukelia minėtus simptomus. Pakanka pavartoti geležies papildų ir visi nemalonūs pojūčiai dingsta. Bėda ta, kad ne visi pacientai savo gydytojams ar net atėję į vaistinę pasisako, kad yra kraujo donorai – žinant šią informaciją, visi negalavimai išsprendžiami labai paprastai. Kraujo donorams taip pat gali trūkti ir folio rūgšties ar kitų medžiagų, tad reikėtų darytis nuolatinius kraujo tyrimus ir pagal tai stebėti savo būklę bei koreguoti vartojamus papildus ir jų dozes“, – atkreipia dėmesį R. Truncė.

Saugikliai donorui ir pacientui

Pasak vaistininkės, donuojantys kraują žmonės turėtų stebėti laiką tarp donacijų ir savo būklę: vyrai kraują duoti gali ne dažniau nei kas du mėnesius, o moterys – kas tris. Taip pat norinčiųjų tapti kraujo donorais vyrų hemoglobino kiekis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, o moterų – 125 g/l. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg, o amžius – 18-65 metai.

„Kraujo donorystė neatliekama tik panorėjus pacientui – kaskart yra padaromi išsamūs kraujo tyrimai ir tik atitikus visiems rodikliams, galima tapti donoru. Vienos donacijos metu iš žmogaus paimama 450 ml kraujo, kai organizme jo įprastai cirkuliuoja apie 5 litrus, todėl tai yra visiškai saugu. Sukurta daug saugiklių norint apsaugoti tiek donorą, tiek pacientą“, – pažymi R. Truncė.

Prieš atvykstant duoti kraujo, patariama būti pailsėjusiems, pavalgiusiems ir išgėrusiems pakankamai skysčių. Po kraujo donavimo reikėtų valgyti lengvą visavertį maistą. Vaistininkė pataria rinktis daugiau geležies turinčius produktus, tokius kaip tamsiai žalios spalvos lapines daržoves, grikius, pupeles bei tamsiai raudoną mėsą.

„Reikėtų suvartoti šiek tiek didesnį kiekį skysčių nei įprastai, o dieną po kraujo donavimo – papildomai pailsėti, nesportuoti ir nedirbti sunkių fizinių darbų“, – rekomenduoja ji.

Kada susilaikyti nuo kraujo davimo?

Kraujo donorais negali būti sergantys infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, sifilis, hepatitas B ir C. Kraujo duoti negalima, jei žmogus ką tik sirgo įprastomis infekcinėmis ligomis (peršalimu, gripu) ar herpes virusu – pasveikus, dar bent dvi savaites reikėtų susilaikyti nuo kraujo donavimo.

„Jauniems kraujo donorams aktualiausias klausimas dėl naujai padarytų tatuiruočių ar ką tik įvertų auskarų – norint duoti kraujo, po šių procedūrų turi praeiti mažiausiai 4 mėnesiai. Kraujo aukoti taip pat negalima sergant lėtinėmis ligomis ir vartojant tam tikrus medikamentus, todėl būtina apie tai informuoti medikus“, – teigia R. Truncė.

Ji priduria, kad be kraujo perpylimo medikai neturėtų galimybės atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Kraujo perpylimas yra aktualiausias ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, jo prireikia ir gimdyvėms.

„Nepamirškime, kad kraujas ypač reikalingas pacientams, sergantiems kraujo ligomis ir kraujo vėžiu, kai organizmas pats nepagamina reikiamų kraujo ląstelių ir pacientas gali išgyventi tik dėl kraujo perpylimo. Todėl kraujo poreikis išlieka ištisus metus“, – akcentuoja vaistininkė.