Moters teisė gimdyti ten, kur ji nori: diskusija tęsiasi

Prieš gerus metus Lietuvoje buvo neramu: į tik pagimdžiusių moterų namų duris naktimis beldėsi teisėsaugos pareigūnai, tardė, kažko ieškojo, vykdė konfiskacijas – griuvo šeimyniniai verslai, buvo prarasta sveikata ir ramybė, netgi kai kurioms grėsė kalėjimas. Kas visa tai užvirė? Moterų sprendimas gimdyti namuose. Tuomet viešoje erdvėje medikai pasisakė labai įvairiai, neretai santūriai. Praėjo metai, aktyvios mamos per tą laiką nenurimo. Jų kovojimas už savo teisę gimdyti ten, kur jos nori, virto tarptautine konferencija, kurioje dalyvavo beveik pusė tūkstančio gydytojų ginekologų ir akušerių.

Reklama

Moterys bylinėjasi

Elizabeth Prochaska, teisininkė, žmogaus teisių gimdymo srityje specialistė iš Jungtinės Karalystės, pristatė vieną iš pasibaigusių teisminių procesų. Europos žmogaus teisių teismas 2010 m. nagrinėjo moters teisę gimdyti namuose. Byla pavadinta Ternovsky prieš Vengriją. Teismas pripažino, kad teisė „pasirinkti tapimo tėvais aplinkybes“ yra ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį, įtvirtinantį asmeninio ir šeimyninio gyvenimo gerbimą.

Pagal Vengrijos teisę, akušeriams nebuvo draudžiama priimti gimdymus namuose, bet nebuvo aiškios tvarkos, leidžiančios jiems tuo užsiimti. Teismas nutarė, kad Vengrijos valstybė turėtų sukurti teisinį reguliavimą, nustatantį aplinkybes, kurioms esant akušerės galėtų atvykti pas moterį į namus.

„Akušerių specialybė – formaliai jų kompetencija atitinka ES teisėje numatytus ir jiems keliamus reikalavimus. Jos yra kompetentingos. Europos valstybėse esama įvairių gimdymo priežiūros modelių, iš kurių moteris gali rinktis. Prie tų modelių įvairovės prisideda tai, kad akušerės gali dirbti savarankiškai. Pas mus formaliai gali, bet praktikoje taip būna retai ar nebūna visai. Dažniau akušeris yra gydytojo padėjėjas“, – sakė Ona Valainienė, VšĮ Tėvystės centro  teisininkė.

Ji pridūrė, jog šiuo metu teisiškai moteris gali gimdyti namuose, tačiau mūsų šalyje nėra jokio teisinio to reguliavimo. „Siekiame įvairesnių gimdymo modelių ir kad klausimas būtų pradėtas spręsti“, – kalbėjo aktyvių mamų atstovė.

Akušerio klausimas

Ar galima tikėtis, kad mūsų šalyje nuslūgus emocijų bangai ir pasibaigus keistiems veiksmams, prasidės rimtos diskusijos? O gal diskusijos jau pavėluotos?

Pasak Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentės Daivos Vaitkienės, medikai diskusijai pasiryžę, bet jų pozicija kol kas nėra vieninga. Tėvystės centro mamos įsitikinusios, kad diskutuoti niekada nebus vėlu.

Būtent akušerių kompetencija, turimi įgūdžiai, atsakomybė ir rizika buvo aktyviausiai aptarinėjami klausimai konferencijos metu. Pastaraisiais metais ES akušerių skaičius yra stabilus. Maltoje (+600 proc.), Danijoje (+97 proc.), Švedijoje (+84 proc.) akušerių padaugėjo. Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje mažėja studijas baigiančių akušerių.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė sakė, jog mūsų šalyje procesas šiek tiek kitoks nei daugelyje Europos šalių. „Kitose šalyse akušerės subręsdavo ir pačios imdavo reikalauti didesnės atsakomybės, kompetencijų ugdymo“, – sakė profesorė.

Šiais metais Lietuvos akušerių sąjunga švenčia 75 m. jubiliejų. Ji vienija tūkstantį specialisčių. „Turim kompetencijos ir žinių, gal trūksta pasitikėjimo, gal mūsų darbo modelis skiriasi nuo Europos modelio. Norėtųsi, kad akušerės labiau pasitikėtų ir galėtų mažos rizikos gimdymus priimti savarankiškai. Mes suvokiame, kad labai svarbi priežiūra po gimdymo ir akušerio vaidmuo šiuo periodu. Gerai būtų plėsti savo kompetencijų ribas“, – kalbėjo Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė.

Teisininko išvados

„Teisę dirbti savarankiškai kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui užtikrina Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Akušeriai savo profesija gali verstis savarankiškai. Įgyvendinant ES direktyvos nuostatas, akušeriai privalo būti kompetentingi teikti priežiūrą savarankiškai nėštumo, gimdymo metu ir po gimimo. Kiekviena ES valstybė privalo  įgyvendinti Direktyvą (2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo). Akušeriai privalo būti ruošiami taip, kaip numatyta, o paruošti privalo sugebėti verstis profesine veikla, tokia, kokia yra išvardinta Direktyvoje. Jeigu akušeriai nėra tinkamai ruošiami arba nėra kompetentingi atlikti specifinių akušerio profesijos veiklų, valstybė narė pažeidžia ES teisę. Europos Tarybos narės privalo nustatyti teisinį reguliavimą, numatantį aplinkybes, kurioms esant akušeriai galėtų vykdyti savo profesinę veiklą gimdymo namuose metu“, – konferencijos metu išvadas pateikė Ona Valainienė, VšĮ Tėvystės centro  teisininkė.

Gimdymas namuose Šiaurės Europos šalyse

Med. dr. akušerė Helen Lindgren, Švedijos Karolio instituto Moterų ir vaikų sveikatos fakulteto lektorė, disertaciją tema „Gimdymai namuose Švedijoje: medicininės išeitys ir moterų patirtys“ apgynė 2008 m. Šiuo metu toliau vykdo tyrimus ir rengia publikacijas įvairiomis su gimdymu susijusiomis temomis.

Lietuvių medikams ji pristatė tyrimą, darytą keturiose Šiaurės Europos šalyse (2008 m.). Ji sakė, kad šių šalių istorija ir sociodemografija, valstybės finansuojama sveikatos priežiūros sistema bei akušerės vaidmuo (pagrindinė pagalbos teikėja normalaus nėštumo ir gimdymo atvejais) yra   panašūs.

Tyrimas parodė, kad gimdymus namuose renkasi turinčios aukštesnį išsilavinimą ir gimdančios ne pirmą kartą. Tyrime dalyvavusios moterys įvardijo tokius motyvus rinktis gimdymą namuose:

fiziologinis procesas,

brolių, seserų dalyvavimas gimdyme,

akušerės pažinojimas.

Nuo 8 iki 35 proc. gimdžiusių namuose moterų buvo pervežtos į gimdymo įstaigas. „Gimdant namuose retesnis analinio sfinkterio plyšimas, mažiau pasitaiko cezario pjūvio operacijų ir naudojama mažiau pagalbinių gimdymo metodų“, – kalbėjo akušerė iš Švedijos.

Olandijos statistika rodo, kad gimdymas namuose šioje šalyje yra populiarus:  321 307 planuotų gimdymų namuose, 163 261 gimdymas ligoninėje. Anglijoje per trejus metus (2007–2010 m.) buvo 16 840 planuotų gimdymų namuose.

Helen Lindgren daro išvadas, kad sveikos, mažos rizikos nėščiosios gimdo saugiai. „Jokio skirtumo jau anksčiau gimdžiusioms moterims. Gimdymų natūraliais takais daugiau ne ligoninėje. Neigiamos išeitys dažnesnės pirmą kartą namuose gimdančioms moterims (9/1000 vs 5/1000). Ekonomiškai naudingiausias gimdymas namuose yra tų moterų, kurios jau yra gimdžiusios. Švedijos tyrimai parodė, kad didesnės rizikos tendencija yra pirmą kartą gimdžiusioms moterims, planuotai pasirinkusioms gimdymą namuose“, – sakė med. dr. H. Lindgren.

Norvegijoje tik 8 proc. moterų gimdo gimdymo skyriuose, Danijoje, Kopenhagoje, yra viena privati klinika, teikianti gimdymo namuose paslaugą. Islandijoje stebimas gimdymų namuose skaičiaus augimas nuo 0,4 proc. (1999 m.) iki 1,8 proc. (2009 m.).

Skandinavai aiškinasi toliau, yra dar numatyti bent septyni tyrimai, kuriais bus aiškinamasi gimdymų namuose išeitys, gimdymo pozos, rizikos veiksniai ir kt.

JK patirtis

Mervi Jokinen, Europos akušerių asociacijos prezidentė, Karališkosios akušerių kolegijos Akušerijos valdybos patarėja, pristatė Lietuvos gydytojams ginekologams ir akušeriams Karališkosios akušerių draugijos veiklos principus.

Daugiau kaip 30 metų darbo akušerijos srityje patirtį turinti M. Jokinen 2001 m. tapo Karališkosios akušerių kolegijos patarėja. Viena iš daugelio jos užduočių buvo nacionalinių akušerijos bei motinų sveikatos priežiūros standartų rengimas. Aktyviai bendradarbiaudama su įvairių sričių specialistais, M. Jokinen sukaupė didžiulę strateginio planavimo šalies lygmeniu, auditavimo, tyrimų, siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą, patirtį. Kaip Europos akušerių asociacijos prezidentė, ji yra išsikėlusi tikslą šios institucijos veiklą pristatyti ir jos įtaką didinti ES lygmeniu, akcentuojant visas įmanomas galimybes gerinti moterų sveikatą, ypač reprodukcinę.

Visos keturios Jungtinės Karalystės šalys – Škotija, Šiaurės Airija, Velsas ir Anglija – turi savo KAD tarybą, besirūpinančią tų šalių akušerių mokymu, moksline veikla, profesiniais santykiais ir įdarbinimu. „KAD įkurta tam, kad būtų sukurta paslaugų motinoms sistema, iš tikrųjų besirūpinanti motinos ir vaiko poreikiais nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Į moterį orientuota paslaugų motinoms sistema yra gyvybiškai svarbi visuomenės sveikatai ir būtina investicija rytojaus piliečių gerovei“, – kalbėjo M. Jokinen.

Taip pat susirinkusiems ji papasakojo apie Motinystės strategiją. „Mes diegėme tris C: Choice (pasirinkimas), Continuity (tęstinumas) ir Control (kontrolė)”, kartu skatinant priežiūrą bendruomenėje ir galimybę pasirinkti gimdymo vietą: gimdymo namai, akušerių prižiūrimi skyriai, gimdymai namuose. Pagrindiniu su saugumu susijusiu principu tapo: „tinkamas žmogus atlieka tinkamą veiksmą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“. Tai padidino akušerių teikiamų paslaugų moterims, kurios  turi mažą komplikacijų riziką nėštumo metu, vertę“, – kalbėjo specialistė.

Veiklos standartas

Gimdymo vietos pasirinkimas – tai tik didžiulio ledkalnio viršūnė. Didžiausiu iššūkiu medikams tampa teikiamos pagalbos standartizacija, kitaip sakant, kiekviena šalis turi sukurti savo standartą, kaip turi būti teikiama medicininė pagalba gimdančiai moteriai, priklausomai nuo gimdymo vietose.

Apibrėžti reikia viską – turimus medikamentus, įrankius, aparatūrą, pagalbos teikimo trukmę (yra siūlymas dėl akušerių ginekologų buvimo gimdymo palatose 24 val. per parą), pervežimą į gydymo įstaigą esant reikalui.

M. Jokinen pristatė JK antenatalinės priežiūros kokybės standartą, sudarytą iš 12 teiginių, apibūdinančių aukštos kokybės pacientų priežiūrą. „Nėščiosios skatinamos apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą kuo anksčiau ir reguliariai tikrintis pas akušerę ar gydytoją nėštumo metu (antenatalinė priežiūra). Moteriai neapsilankius, akušerė ar gydytojas turėtų susisiekti su paciente.  Nėščiąja viso nėštumo metu rūpinasi nurodyta akušerė. Nėščiajai į rankas duodamas minimalus raštiškas visų antenatalinių tyrimų atsakymų dokumentas“, – kokybės standarto gaires brėžė M. Jokinen.

Specialistė sakė, jog JK gydymo įstaigoje dirbančiai kiekvienai akušerei tenkantis krūvis iki 35 moterų, kuriomis turi rūpintis 24 val. 7 dienas per savaitę. Kaip alternatyva tokioms akušerėms konferencijos metu buvo pristatyta „nepriklausomos akušerės“ idėja.

Mažos rizikos gimdymai

Savarankiško darbo patirtį pristačiusi LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriaus akušerė Bronislava Petrošienė sakė, kad gimdymų analizė, savarankiškai priimtų gimdymų skaičius ir mažos rizikos poskyrio istorija leido Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atsirasti savarankiškoms akušerėms.

„Net  75  proc.  gimdymų   prasideda normaliai ir tik dalis jų gimdymo eigoje  tampa  patologiniais, reikalaujančiais gydytojo priežiūros. Šiandien pamirštas tikrasis akušerės vaidmuo gimdyme. Stengiantis sugrąžinti akušeres į jų tikrąją vietą - šalia gimdyvės, 2006 m. kartu su vadovu dr. Linu Rovu vykome į Jungtinę Karalystę. Ten stebėjome savarankiškai  dirbančias akušeres, diskutavome apie jų pareigas ir kompetenciją. 2006 metų akušerės medicinos norma leido akušerėms vienoms, nedalyvaujant gydytojui, vadovauti gimdymui.  Apie metus ruošta įvairi reikalinga dokumentacija, svarstyta, kaip atrinkti į šį poskyrį gimdyves. Buvo organizuotas teorinių bei praktinių įgūdžių patikrinimas. 2007 metų gegužės 14 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atidarytas pirmasis Lietuvoje mažos rizikos gimdymų poskyris“, – kalbėjo B. Petrošienė.

Klaipėdos medikai taip apibrėžė mažos rizikos gydymo kriterijus:

gimdymas nuo 37-41 sav.,

vienvaisis nėštumas,

vaisius galvinėje pirmeigoje,

bevandenis periodas ne ilgesnis negu 18 val.,

nėra vaisiaus hipoksijos požymių (vandenys neužteršti mekonijumi, normali KTG),

palanki akušerinė anamnezė,

nėra ekstragenitalinės patologijos, komplikuojančios nėštumo eigą,

gimdymas prasidėjo savaime,

gimdyvė sutinka gimdyti su akušere.

Nepriklausoma akušerė

Užsienio šalyse nepriklausomos akušerės yra tiesiogiai įdarbinamos moterų. Jos dirba su mažos rizikos gimdyvėmis. Jos turi ryšių su ligoninėmis, bet daugiausia priežiūrą teikia namie. Gali padėti, esant komplikuotam nėštumui – pvz., sėdynės pirmeigos priėmimas namie.

Lietuvoje turime kitokį judėjimą, moterų, vadinamų dulomis. Dula – tai pagalbininkė nėštumo metu, per gimdymą ir po jo. Ji turi reikalingų žinių ir savą gimdymo patirtį, todėl gali suprasti moters išgyvenimus ir padėti rasti norimus atsakymus bei sprendimus.

Dula nepakeičia akušerio ar gydytojo. Ji – tarsi sesuo, draugė ar bendramintė. Dulų judėjimas paremtas mokslu, kuris teigia, kad kai moterį į gimdymą lydi dula:

28 proc. mažėja cezario pjūvio tikimybė;

31 proc. mažėja tikimybė, kad gimdymas bus skatinamas leidžiant sintetinį oksitociną;

9 proc. mažiau naudojama skausmą malšinančių vaistų;

66 proc. didėja tikimybė, kad moteris teigiamai įvertins savo gimdymo patirtį.

Daugiau apie dulas skaitykite www.tevystescentras.lt

Išvados

Stebėtojo iš šalies išvada – diskusija mūsų šalyje pagaliau prasidėjo, buvo pateikta daug tyrimų, faktų, gerųjų patirčių, net surašyta peticija ir išsiųsta valdžios institucijoms. Tikėtina, kad greitu laiku medikai ims keisti nuomonę. Deja, bet taip jau yra mūsų šalyje – čia pranašas nebūsi, nors skelbi ir geriausias idėjas, dažniausiai įsiklausoma į žmones iš kitų šalių. Galbūt ši tarptautinė medikams skirta konferencija priartins Lietuvos gimdyves prie teisės gimdyti ten, kur jos nori. Be jokios rizikos būti už tai patrauktoms baudžiamojon atsakomybėn.