Moterų nutukimas – finišo tiesioji vėžio link?

Nutukimas ir antsvoris – it kokie medicininės terminologijos keiksmažodžiai. Plinta kaip maras, sunkiai jais nusikratoma. Tiesiog tikra šiuolaikinio gyvenimo rykštė, kurią, beje, patys sau ir susikūrėme.

Reklama

Ir nereikia žvalgytis per petį ir rodyti pirštais į mėsainių ir bulvyčių kraštą Ameriką. Na taip, anot amerikiečių „Centers for Disease Control and Prevention“, 78,6 mln. Amerikos gyventojų turi didesnį ar mažesnį antsvorį (labai tolygiai pasiskirstęs santykis tarp vyrų ir moterų – maždaug pusę nutukusiųjų sudaro moterys, kitą pusę – vyrai). Tačiau niekuo neatsiliekame ir mes, Europos gyventojai. Štai, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo 1980 metų nutukimo mastai padidėjo daugiau nei tris kartus daugelyje Europos regionų.

Kas dėl to kaltas? Vienareikšmiškai atsakyti būtų sunku, bet paprasčiausias atsakymas būtų: mes patys. O tų atskirų faktorių – nuo galvos iki kojų. Pradedant netaisyklinga mityba su per dideliu gaunamu cukraus ir riebalų kiekiu, tęsiant sėsliu gyvenimo būdu su sėdimu darbu ir drybsojimu prie televizoriaus. Ir, žinoma, baigiant (arba nebaigiant, jei pradėtume smulkiai gilintis į visus niuansus, susijusius su nutukimu) tikrais sveikatos nedraugais, kaip alkoholis, cigaretės, stresas ir kiti dalykai.

O nutukimo nenaudos mūsų sveikatai spektras taip pat platus ir sunkiai aprėpiamas. Vien „nešiotis“ didesnį svorį - jau nemenkas iššūkis ir apkrova sąnariams bei kitoms organų sistemoms. O kur dar visos grūmojančios širdies ir kraujagyslių ligos – hipertenzija, kraujagyslių užkalkėjimas – aterosklerozė, infarktai, insultai, išeminės ligos bei kitos būklės. Be abejonės, juos seka ir metaboliniai sutrikimai bei endokrininės ligos, kaip diabetas.

It fizinių negalavimų būtų negana, neretai atsiranda ir psichologinių, socialinių problemų ir apskritai užsiveda užburtas ratas, kai iš vienos ligos pereinama į kitą ir nesimato anei galo, anei šviesos. Ir jeigu daugelį šių ligų ar būklių galima kiek nors suvaldyti vaistų terapija arba įvairiomis procedūromis, operacijomis, vėžinėms ligoms tas ne visada galioja.

O kodėl prakalbome ir apie šią ligų grupę? Todėl, kad nutukimas dargi piktai grasina ir didesne rizika susirgti vėžiu. Ir ne viena, ir ne dviem jo atmainomis.

Naujausius tyrimus šioje srityje atliko ir išvadas pateikė garsi ir įtakinga Jungtinės Karalystės organizacija „Cancer Research UK“.

Daug dėmesio moterų nutukimui

Moksliniuose tyrimuose dalyvavo dvi grupės moterų. Pirmoji grupė - 1000 antsvorį turinčių moterų. 274 moterims iš šio tūkstantuko buvo diagnozuotas vienos ar kitokios rūšies vėžys, susijęs su nutukimu. Palyginimui tokie patys tyrimai atlikti su sveikomis, normalaus svorio moterimis. Štai jų grupėje vėžys vienu ar kitu gyvenimo periodu buvo diagnozuotas 194 moterims. Kodėl buvo pasirinkti tyrimai su moterimis, o ne su vyrais, ir kodėl tokie rezultatai buvo gauti?

Nepaisant to, kad vyrai dažniau įninka į žalingus įpročius, kaip rūkymas ar alkoholis, kurie taip pat ženkliai prisideda prie nutukimo, moterų nutukimo fiziologija kiek kitokia. Nutukusių moterų baltosios riebalų ląstelės išskiria didesnį kiekį moteriškų hormonų, pavyzdžiui, estrogeno. Beje, šios ląstelės, esant nutukimui, gali padidėti net keturis kartus, kaupti daugiau trigliceridų ir cholesterolio esterių, trikdyti insulino, augimo hormonų, noradrenalino ir gliukokortikoidų metabolizmą ir daryti dar daugiau problemų mūsų sveikatai.

Taigi keičiasi moteriškų hormonų pusiausvyra organizme, atsiranda įvairūs su šiais hormonais susiję sutrikimai. Be to, svarbu ir tai, kad baltosios ląstelės išskiria ir hormoną adipokiną, kuris gali skatinti ląstelių augimą arba, priešingai, jį slopinti.

Kas nutinka nutukusios moters organizme ir baltosiose ląstelėse? Adipokino išskiriama daug daugiau nei neturint antsvorio, ir šis hormonas, sąveikaudamas kartu su alkio hormonu leptinu (šio hormono nutukusiųjų organizme taip pat esti daugiau), skatina nesaikingą ląstelių augimą, arba, kitaip tariant, maitina vėžines ląsteles ir sudaro sąlygas joms vešėti. Tokie pokyčiai atneša nedžiuginančius rezultatus – nutukusioms moterims net 40 proc. išauga tikimybė susirgti net septynių rūšių vėžiu.

Onkologinių ligų įvairovė

Apie kokias onkologinių ligų rūšis kalbama? Štai šis nedžiuginantis septynetukas:

Žarnyno vėžys – vėžys, kurio vystymasis prasideda įvairiose storųjų žarnų dalyse. Nenormalus ląstelių augimas greitai persiduoda ir į kitus organus. Sergančiuosius dažnai kamuoja staigus svorio netekimas, kraujas išmatose, nuovargis ir sutrikusi peristaltika.

Krūties vėžys po menopauzės – reikšmingi hormonų persiskirstymai nutukimo fone padidina krūties vėžio tikimybę. Navikas gali susiformuoti krūties audiniuose ir pirmasis signalas, kad kažkas gali būti negerai – pakitusi krūtų išvaizda, apčiuopiami dariniai krūtyse.

Tulžies pūslės vėžys – piktybiniai pakitimai tulžies pūslėje, dažnai pasireiškiantys ūmiais pilvo skausmais, vėmimu. Dažnai plinta į kepenis.

Endometrialinis, arba gimdos, vėžys – vis dažniau sutinkama vėžio rūšis, paveikianti visą moters reprodukcinę sistemą ir dažniausiai pasireiškianti neįprastu kraujavimu iš makšties (kiekis, dažnumas).

Inkstų vėžys ir dažniausiai sutinkamas jo tipas – renalinė karcinoma. Vėžys, kurio simptomai pastebimi labai vėlai. Tai ir kraujas šlapime, skausmas apatinėje nugaros dalyje, svorio netekimas, nuovargis.

Kasos vėžys – prasideda, kai kasos ląstelės nevaldomai pradeda vešėti. Dažniausi simptomai – šviesios išmatos, geltonėjanti oda, svorio netekimas, tamsus šlapimas ir skausmas nugaros srityje.

Ezofaginis vėžys – vėžys, kurio lokalizacija yra tarp gerklės ir skrandžio. Liga dažnai plinta į kepenis, o ją lydi sunkumas nuryti.

Sveikatinimo informacijos padalinio vadovė „Cancer Research UK“ organizacijoje mokslų daktarė Julie Sharp teigia: „Ko gero, mums visiems jau į galvą įkalta, kad rizika susirgti vėžiu priklauso nuo mūsų genetikos, aplinkos ir kitų dalykų, iš kurių susideda mūsų gyvenimas. Ir kad dalį šių dalykų mes galime kontroliuoti, atlikdami kuo daugiau su vėžiu susijusių tyrimų, skelbdami kuo daugiau naudingos informacijos apie vėžio prevenciją ir pagalbą savo sveikatai. Bet nepaisant to vėžys iki šių dienų yra sudėtinga ir sunkiai pagydoma liga ir kuo daugiau rizikos faktorių rasime bei juos viešinsime, tuo geriau informuosime visuomenę ir galėsime tikėtis didesnio sąmoningumo savo ir artimųjų sveikatos klausimais. Ir viskas nėra taip jau sudėtinga – mesti į šalį cigaretę, palaikyti optimalų savo kūno svorį, peržvelgti valgiaraštį, atsisakyti vienos kitos šampano taurės – reikia tiek nedaug, kad sumažintume riziką susirgti vėžiu tiek vyrams, tiek moterims. Be to, tinkamas ir geras pavyzdys taip pat užkrečiamas.“

Ir nors visuomenės informavimas vėžio ar apskritai sveikatos klausimais kartais neduoda tiek daug naudos, kaip norėtųsi, norime ir mes prie to informavimo prisidėti ir tikėti, kad bent keli žmonės bus priversti susimąstyti.

Šaltiniai:

www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/obesity/obesity

www.cancer.gov/cancertopics/causes-prevention/risk/obesity/obesity-fact-sheet

www.eurekalert.org/pub_releases/2015-03/cru-ow4031615.php