Moterys atvirai: kas trečią kamuoja intymi problema

Anksčiau ar vėliau kas trečia moteris susiduria su šlapimo nelaikymu – problema, kuri gali sužlugdyti pasitikėjimą savimi, pakenkti socialiniam gyvenimui ar net sugriauti santuoką. Daugeliui ši delikati tema vis dar yra tabu, tačiau užsisklęsti savyje nereikėtų. Trys moterys atvirai dalijasi savo istorijomis, kurias komentuoja klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatovenerologė Natalija Jasaitienė.

Reklama

„Tikėjau, jog tai išsispręs savaime“

Rita, 30 metų: „Vaikelio susilaukiau prieš daugiau nei devynis mėnesius. Su šlapimo nelaikymu susidūriau jau nėštumo pabaigoje, tačiau gydytoja ramino, kad pagimdžius ši problema turėtų išsispręsti savaime. Dabar, po gimdymo praėjus jau daugiau nei devyniems mėnesiams, problema tik didėja. Visada buvau aktyvi ir sportuodavau reguliariai, taip pat stengiuosi atlikti dubens dugno pratimus. Deja, fizinės veiklos metu išteka tikrai nemažai šlapimo, todėl nustojau sportuoti. Jaučiuosi nepilnavertė, ėmiau vengti žmonių ir užsidariau namuose. Vengiu ir lytinių santykių. Ieškau geriausio sprendimo, nes su tokia problema nelengva susitaikyti.“

Gydytoja dermatovenerologė N. Jasaitienė atskleidžia, kad beveik trečdalis moterų po gimdymo susiduria su nevalingai pratekančio šlapimo problema. „Šlapimo nelaikymas, taip pat ir makšties sausumas, elastingumo sumažėjimas dažnai kamuoja moteris po gimdymo, kuomet dėl makšties jungiamojo audinio nepakankamumo lytiniai organai pasmunka žemyn ar išplatėja makštis“, – priežastis vardija gydytoja.

Pasak N. Jasaitienės, tikėtis, kad šlapimo nelaikymas, atsiradęs po gimdymo, praeis savaime, nevertėtų. „Tiesa, jei su šia problema susiduriama netrukus po gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu ji turėtų sumažėti ar visai išnykti, ypač treniruojant dubens dugno raumenis. Tačiau jei praėjus 6-8 savaitėms toliau kenčiama dėl šios problemos, jau reikėtų kreiptis į gydytoją“, – tvirtina dermatovenerologė.

Nereikėtų laukti, kol problemos įsisenės – šiuo konkrečiu atveju rekomenduoju nedelsiant aptarti gydymo galimybes su ginekologu ar urologu. Atsistatymui po gimdymo, šlapimo nelaikymo gydymui pradinėse stadijose rekomenduojama lazerio procedūra. „Lazeriu paveikiama makšties gleivinė, suaktyvinama jungiamojo audinio kraujotaka, skatinama kolageno gamyba, o tai didina makšties elastingumą ir stangrumą. Ši procedūra išsiskiria tuo, kad yra neskausminga, atliekama greitai, po jos galima grįžti į kasdienį ritmą, tik kelias dienas reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, tuo tarpu jau po pirmos procedūros – šlapimo nelaikymo problema reikšmingai sumažėja ar visiškai išsisprendžia, o rezultatai išlieka iki dvejų metų“, – pasakoja N. Jasaitienė.

„Problema užklupo po trečiojo gimdymo“

Vilija, 37 metų: „Trečiojo vaiko susilaukiau prieš pusantrų metų. Nors po pirmų dviejų gimdymų neturėjau tokios problemos, po trečiojo pastebėjau, kad ėmiau nesulaikyti šlapimo bėgiodama, šokinėdama, čiaudėdama ar net stipriau juokdamasi. Dėl to smarkiai kompleksuoju. Be to, vis dar nepavyko atsikratyti trečiojo nėštumo metu priaugto svorio, todėl tik dar labiau kompleksuoju. Ėmė varginti ir makšties išplatėjimas, sausumas. Žinoma, tai labai paveikė ir lytinio gyvenimo kokybę, santykiai šeimoje tapo įtempti. Ginekologas rekomendavo atlikti Kėgelio pratimus, tačiau kol kas nepastebėjau pagerėjimo – galbūt neteisingai ar per retai juos atlieku?“

N. Jasaitienė pastebi, kad intymios problemos dažnai tampa labiau pastebimos su kiekvienu gimdymu, tačiau su šlapimo nelaikymu ir makšties sausumu, išplatėjimu susiduria ir natūraliai negimdžiusios moterys. Natūralaus gimdymo atsisakymas neužtikrina, kad nemalonios problemos pavyks išvengti. „Moteriai, susiduriančiai su šlapimo nelaikymu ar kitomis intymiomis problemomis, labai svarbu yra emocinis palaikymas ir žinojimas, kad varginančias problemas galima įveikti“, – atskleidžia gydytoja.

Susiduriant su šlapimo nelaikymu, Kėgelio pratimus svarbu atlikti reguliariai ir atsakingai – būna ir specialių treniruočių dubens dugno raumenims stiprinti, o taip pat galima rasti internete ir video pamokėlių. Tiesa, konkrečiu atveju vertinant gimdymų skaičių ir moters amžių, geriausia būtų Kėgelio pratimus derinti su papildomu šlapimo nelaikymo gydymu – lazerio procedūra. Tokiu būdu rezultatai būtų efektyvesni ir greitesni. „Rezultatą gydant lazeriu turėtumėte pastebėti jau po poros procedūrų, kurios trunka 15-30 minučių ir nekelia jokio diskomforto. Tiesa, svarbu suprasti, kad lazerio procedūros veiksmingos tik šlapimo nelaikymo pradinėje stadijoje, be to, atsakas į lazerio stimuliaciją su amžiumi lėtėja, todėl svarbu problemos neužleisti“, – pataria gydytoja.

„Liga pakeitė kasdienius įpročius“

Alina, 60 metų: „Neseniai atšvenčiau savo šešiasdešimties metų jubiliejų. Mintis apie artėjančią senatvę stengiuosi vyti šalin, tačiau apie tai vis primena problema, apie kurią kalbėti garsiai yra gėda – progresuojantis šlapimo nelaikymas. Dienomis naudoju sugeriančius įklotus, o naktį tenka naudoti ir specialias sauskelnes. Vis dar dirbu mėgstamą darbą, tačiau didėjant problemai noriu pasislėpti nuo žmonių ir labai kompleksuoju dėl nemalonaus kvapo. Žinau, kad šią problemą gali padėti spręsti gydymas lazeriu, tačiau girdėjau, kad procedūra dažniau taikoma jaunesnėms moterims.“

Gydytoja dermatovenerologė N. Jasaitienė pasakoja, kad šlapimo nelaikymas dažnai atsiranda po menopauzės sukeltų hormoninių pokyčių, o padidintos rizikos grupėje yra moterys, turinčios antsvorio ir tos, kurioms buvo atliktos ginekologinės operacijos.

„Nevertėtų leisti šlapimo nelaikymui ligai progresuoti, pakeisti kasdienius įpročius, o juolab atimti gyvenimo džiaugsmo. Šlapimo nelaikymo gydymo lazeriu procedūros atliekamos tik pirminėje stadijoje, taip pat dažniausiai taikomos moterims iki 55 metų. Taip pat procedūrų negalima atlikti pacientėms, sergančioms makšties, šlapimo pūslės, vidinių lytinių organų uždegimu, onkologinėmis ar kraujo sistemos ligomis, cukriniu diabetu, esant nutukimui ar vartojant tam tikras medikamentų rūšis“, – pasakoja N. Jasaitienė.

Pasak N. Jasaitienės, šiuo konkrečiu atveju gydymas lazeriu veikiausiai nebūtų efektyvus, tačiau vis tiek verta pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu ir urologu, kurie galėtų sudaryti individualų gydymo planą.