Moterys Lietuvoje nesistengia išvengti ligos, kurią medicina jau įveikė

Kasmet Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta vidutiniškai 200 moterų, diagnozuojama 430 naujų šio vėžio atvejų. Šie sergamumo ir mirtingumo skaičiai gerokai viršija Europos ir pasaulio rodiklius.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės, gydytojos akušerės-ginekologės prof. Rūtos Nadišauskienės, gimdos kaklelio vėžys yra liga, kurią medicina jau yra įveikusi, o daugelyje civilizuotų pasaulio šalių ji nesukelia tokių didelių tragedijų, kokias matome Lietuvoje. Priežastis labai paprasta – moterys Lietuvoje vengia apsilankyti pas ginekologą ir atlikti citologinio tepinėlio (PAP) tyrimą, kurį kas trejus metus finansuoja valstybė pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.

„Gal dėl įgimto drovumo apie tai vis dar mažai kalbama, o kas liūdniausia, tai  moterims atrodo, jog jei jaučiasi gerai, nieko neskauda, nėra jokių nemalonių simptomų, tai nėra jokio reikalo eiti pas ginekologą“, – apie tai, kodėl ne visos moterys pasinaudoja teisę nemokamai pasitikrinti ir išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžios svarsto prof. R. Nadišauskienė ir priduria, kad dažnai liūdną diagnozę išgirsta ne tik tos moterys, kurios dešimtmetį ar daugiau nesilankė pas ginekologą, bet ir tos, kurios lankėsi, tačiau nepasidomėdavo, koks yra tyrimo atsakymas, todėl laiku nebuvo imtasi reikiamų priemonių.

Beveik visada gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris lengvai plinta lytiniu keliu. Net trys ketvirtadaliai aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančių žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu būna infekuoti vienu ar keliais ŽPV tipais. Daugumai moterų šios infekcijos natūraliai išnyksta iš organizmo, tačiau kai kurioms užsilieka ir praėjus dešimtmečiui nuo užsikrėtimo pradžios – sukelia vėžį.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovės prof. Daivos Vaitkienės, šiuo metu yra daug prevencinių galimybių ir tyrimų, kurie užtikrina, kad moterys nemirtų nuo gimdos kaklelio vėžio.

„Pavyzdžiui, kartu atliktas citologinis ir ŽPV tyrimai leidžia moteriai ramiai gyventi penkerius metus.

Tai tyrimai, kurie gali aptikti net ne ligą, o jos rizikos veiksnius. Jei jie nustatomi, tuomet moteris privalo tikrintis dažniau. Visuomet akcentuojame, kad patikra yra skirta sveikam žmogui, o kai organizmas pradeda siųsti signalus, kad kažkas ne taip, tuomet jau būna diagnozuojama liga“, – sako D. Vaitkienė.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė apgailestauja, kad beveik pusei moterų, nepaisant visų vėžio prevencinių, atrankos ir profilaktinių programų, gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas tuomet, kai jau yra vietiškai pažengęs. „Tuomet moterims yra taikomas suderintas chemoterapinis ir chemospindulinis gydymas, nes operuoti nebėra galimybės“, – sako L. Daukantienė ir priduria, kad gimdos kaklelio vėžys yra liga, kurią galima diagnozuoti anksti, o susirgti prireikia dešimtmečio. Tai ne ta situacija, kai viskas greitai progresuoja, o išgydžius ikinavikinę ligą, išvengiama vėžio išsivystymo.

Ligos stadija diagnozės metu lemia, koks gydymo būdas bus taikomas. Be to, tiksli diagnozė turi didelės įtakos išgyvenimo trukmei. Sergant pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžiu 5-ius metus išgyvena daugiau nei 91 proc. moterų,  vietiškai išplitus – 57,4 proc., esant metastazėms – 16,5  proc.

Maži gimdos kaklelio navikai dažniausiai gydomi chirurgija arba spinduliniu metodu, kurie yra vienodai efektyvūs, didesni navikai – chemospinduliniu metodu (chemoterapija ir radioterapija).

Metastazavęs, persistuojantis ar atsinaujinęs po gydymo gimdos kaklelio vėžys yra blogos prognozės būklė, o gydymo tikslas tuomet – palengvinti simptomus ir pratęsti gyvenimą, nebloginant jo kokybės. Vėlyvesnių stadijų gimdos kaklelio vėžys dažniausiai yra gydomas radioterapija ir chemoterapija. Europos Sąjungoje jau yra registruotas gimdos kaklelio vėžio gydymas biologine terapija, kitaip dar vadinama taikinių, terapija. Tai pažangiausias vėžio gydymo būdas, nes veikia specifinius biologinius procesus, kurie dažniausiai yra būtini vėžio augimui. Biologinei terapijai, skirtai gydyti gimdos kaklelio vėžį, priklauso monokloniniai antikūnai. Biologiniai vaistai labai tiksliai veikia specifinius vėžiui procesus, todėl jie gali būti veiksmingesni už kitus gydymo metodus ir mažiau žalingi sveikoms, nepiktybinėms ląstelėms.

Gimdos kaklelio vėžys yra jaunų ir darbingų moterų liga – dažniausiai ji diagnozuojama 35-44 metų moterims, tačiau pasitaiko ir labai jaunų, kurioms vos per dvidešimt. „Kai ateina 25 metų moteris, tai būna be galo skaudu, nes jei ji būtų laiku tikrinusi sveikatą, net neabejoju, kad vėžys būtų buvęs nustatytas anksčiau ir viskas galėjo būti išspręsta lengviau. Tačiau kokia situacija bebūtų, mes nenuleidžiame rankų ir raginame pacientes jų nenuleisti“, –  sako dr. L. Daukantienė.

Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų ir yra viena dažniausių moterų  mirties nuo vėžio priežasčių – kiekvienais metais nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 000 moterų, trečdalis susirgusiųjų.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų. Didžiausias mirtingumas yra tarp 45-54 metų moterų.

Šiemet paskutinę sausio savaitę visoje Europoje tradiciškai bus minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į šios ligos prevencijos būtinybę.