Mokslininkai tikina, kad baimę galime užuosti. Nors istoriškai praradome uoslės organų jautrumą, kvapais mes perduodame ir priimame aplinkinių emocijas.
Jungtinė Mičigano ir Niujorko universitetų neurofiziologų ir psichiatrų komanda nagrinėjo motinos ryšio su kūdikiu fenomeną – kaip motinos psichiką traumuojančios patirtys iki gimdymo perduodamos kūdikiui.
Eksperimentas buvo atliekamas su besilaukiančiomis pelėmis, jas stimuliuojant lengvu elektrošoku ir veikiant pipirmėčių kvapais. Atsivedus palikuonių, daliai pelių buvo pakartotinai duodama uostyti pipirmėčių, siekiant atgaminti baimę ir susieti pipirmėčių kvapą su ankščiau patirtu elektrošoku. Kita grupė buvo kontrolinė, taigi pipirmėčių uostyti jai nebuvo duodama. Abiejų grupių pelių palikuonys nuo pipirmėčių kvapo tapo nerimastingi ir baikštūs.
Sudėtingais neurovizualiniais, genetiniais metodais ir tiriant kortizolio kiekį kraujyje buvo nustatyta, kad pagrindinį vaidmenį, siejant kvapą su nemaloniais motinų pergyvenimais, vaidina galvos smegenų migdoliniai kūnai. Palikuonims davus preparatų, blokuojančių migdolinių kūnų veiklą, baimės perdavimas kvapais sutrikdavo.
Nuo pirmųjų gimimo dienų palikuonys buvo apsaugoti nuo informacijos apie aplinkos grėsmes. Tačiau jei grėsmingos informacijos šaltinis buvo motina, palikuonys atgamino jos patirtą atmintį. Vaikas reaguoja į motinos baimę sukeliančius dirgiklius dar gimdoje. O tol, kol įgyja asmeninės patirties, naudoja iš motinos perimtus apsauginius elgesio modelius.
Mokslininkai tikisi, kad tyrimas padės perprasti žmonių emocinių išgyvenimų perdavimo fenomenus ir rasti būdų, kaip apsaugoti vaikus nuo žalojančių išgyvenimų.
Plačiau:
Inter generational transmission of emotional trauma through a mygdala-dependent mother-to-infant transfer of specific fear, Jacek Debieca, Regina Marie Sullivan, PNAS, doi: 10.1073/pnas.1316740111, published 27 June 2014, Abstract.