Mes žiūrime į pasaulį per ilgą filtrų vamzdį, kurie smarkiai iškreipia tai, į ką mes žiūrime. Dėl šių filtrų – mūsų proto nuostatų – mes suvokiame šį pasaulį subjektyviai. Kitais žodžiais – mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra.
Jei, pavyzdžiui, žiūrėsime per raudonas linzes, viskas aplink atrodys raudona. Jei per žalias – viskas nusidažys žaliai. Taip nutinka todėl, kad tam tikros spalvos linzės praleidžia tik savo spalvos dažnį, atmesdamos visus kitų spalvų dažnius.
Mūsų tikėjimai, viltys, poreikiai, baimės, norai, prisirišimai, simpatijos, antipatijos, emocijos yra kaip tos spalvotos linzės – filtrai, kurie per mūsų protą praleidžia tik tuos įvykius, kurie tuos filtrus “atitinka”.
Mes matome tai, ko bijome. Mes matome tai, ko laukiame. Mes matome tai, kuo tikime – nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų.
Žmogus – amžina dvasia, kuri suvokia materialų pasaulį per ilgą asmenybės struktūros kanalą.
Šiame “ego-vamzdyje” nustatyti įvairūs filtrai, kurie iš tikrųjų yra įvairios įgytos ir įskiepytos programinės nuostatos ir tikėjimai, susieti su sveikata, amžiumi, visuomene, politika, religija ir t.t.., o taip pat su mumis pačiais ir mūsų santykiu su supančiu pasauliu.
Ant kiekvieno filtro jau yra užfiksuoti tam tikri vaizdiniai, kurie vis papildomi naujais įvykiais ir potyriais.
Tą patį galima pasakyti ir apie vidinio “aš” išraišką. Mes dažnai negalime išreikšti to, ką iš tikrųjų jaučiame, nes mums trukdo vidinės nuostatos, ir dėl to bijome būti nesuprasti ar atstumti.
Gyvenimo tikslas – ištyrinėti atvaizdus ant mūsų filtrų, kurie iškreipia ir tai, ką mes išgyvename, ir tai, ką mes išreiškiame, nes tie iškraipymai sukuria nemažai painiavos tiek mums patiems, tiek ir aplinkiniams.
Išsiaiškinę ir pamatę tuos filtrus, mes galime pradėti išsivadavimo nuo jų procesą.
Tik pašalinę juos visus, mes galime aiškiai suvokti ir atspindėti Gyvenimo Tiesą – tokią, kokia ji yra iš tikrųjų.
Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą
Viltė