Mūsų organizmas – išmanus, pats pašalina, kas kenksminga
Produktai Lietuvoje yra saugūs, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir pakoreguoti savo mitybos planus, kad produktai, turintys vėžį sukeliančių medžiagų, nebūtų vartojami nuolat. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Drumstienė.
Pasak specialistės, daugelis tyrimų parodė, kad Lietuvoje akrilamido – vėžinius susirgimus didinančios medžiagos – kiekiai maisto produktuose neviršija normų, o su nedideliais šios medžiagos kiekiais organizmas geba susidoroti.
„Mūsų organizmas yra labai protinga sistema ir sugeba susidoroti su nedideliais akrilamido kiekiais, patenkančiais į mūsų organizmą, ir pašalinti juos per šlapimo ar kitas sistemas“, – sako A. Drumstienė.
– Paaiškinkite paprastai, kad yra akrilamidas, kodėl jis susidaro ir kokius produktus gaminant?
– Akrilamidas susidaro aukštoje temperatūroje, kepant daug angliavandenių turinčius produktus, pvz., gruzdintas bulves, bulvių traškučius. Taip pat jis aptinkamas kavoje, daugelyje miltinių gaminių, tokių, kaip sausainiai, traški duona, minkšta duona.
– Vadinasi, visuose produktuose yra mažesnis ar didesnis kiekis akrilamido?
– Galima sakyti – taip, tačiau, remiantis Europos Sąjungos (ES) šalių tyrimais, buvo nustatyta, kad daugelyje produktų akrilamidas neviršija rekomenduojamos normos.
Siūlau rinktis produktus, kurie yra garinti, virti ir t. t. Tačiau, jei produktai kepami pagal taisykles, juose susidarantis akrilamido kiekis dažniausiai neviršija saugaus kiekio. Be to, mūsų organizmas yra labai protinga sistema ir sugeba susidoroti su nedideliais akrilamido kiekiais, patenkančiais į mūsų organizmą, ir pašalinti juos per šlapimo ar kitas sistemas.
Kalbant apie tokius produktus, kaip bulvių traškučiai, visiems ne paslaptis, kad jų visada geriau vartoti mažiau.
– Lietuvoje per metus ištiriama daugiau kaip 40 įvairių produktų mėginių, siekiant nustatyti akrilamido kiekį. Papasakokite paprastai, kaip tie produktai atrenkami?
– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais sudaro augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą. Vienas iš jos uždavinių yra ištirti akrilamidą. Taip pat yra tiriami ir kiti teršalai, tokie, kaip pesticidai, sunkieji metalai, mikotoksinai.
Akrilamidą tirti buvo pasiūlyta visoje ES, ir kiekvienai valstybei nustatytas tam tikras mėginių skaičius. Lietuvai teko 40, po keturis iš dešimties produktų grupių.
Galiu pasidžiaugti, kad mūsų minkštoje duonoje akrilamido kiekis yra tikrai labai žemas ir netgi nesiekia rekomenduojamos orientacinės vertės. Daugelis tyrimų parodė, kad mūsų produktai yra saugūs ir neviršija normų.
– Kalbant apie skrudintą duoną, kuri net parduodama skrudinimui, ar jos reikėtų atsisakyti?
– Jeigu žmogus jaučia poreikį valgyti skrudintą duoną, tai tikrai neverta visko atsisakyti, tiesiog rekomenduočiau tokią duoną valgyti daug rečiau, kartais ją pakeisti kitokiu produktu.
– Ką patartumėte jaunimui? Juk vaikai, atbėgę į parduotuvę, dažniausiai ir perka tuos produktus, apie kuriuos mes kalbame. Jeigu tokie produktai, vartojami kasdien arba kelis kartus per savaitę, kiek yra rizikos, kad akrilamido organizme susirenka per didelis kiekis?
– Vienas iš mūsų tarnybos prioritetų yra šviesti visuomenę, informuoti, kokie žalingi produktai gali būti, kokia žala organizmui ir pan. Negalima visko suversti vien tik gamintojui ar tarnyboms, švietėjiška veikla svarbu užsiimti ir šeimos aplinkoje, tuo turi rūpintis ir tėvai.
Labai gražu, jei tai būtų daroma mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose, kad vaikams būtų daugiau pasakojama apie sveikų produktų pasirinkimą.
– Kiek kenksminga tirpi kava? Ar kasdien, geriant tokią kavą, nekyla pavojus?
– Remiantis ES maisto saugos tarnybos duomenimis, tirpi kava yra vienas iš tų produktų, kuris turi didžiausią akrilamido kiekį. Rekomenduočiau geriau rinktis skrudintą tikrą pupelių kavą, negu gerti tirpią. O jei žmogus labai mėgsta tirpią kavą, rekomenduoju sumažinti jos suvartojimą.
Tačiau didelių pažeidimų neužfiksuota. Tarnybos tikrai vykdo savo veiklą ir, jei produktas nesaugus, jis į rinką nėra leidžiamas. Jei į ją pateko, tuoj pat išimamas, o visuomenė informuojama, kad nesaugus produktas į ją pateko.
Todėl produktai Lietuvoje tikrai nėra nesaugūs, tiesiog reikia sąmoningai pasikoreguoti savo mitybos planus, kad tokie produktai nebūtų vartojami nuolat.
– Vasarą žmonės laiką mėgsta leisti gamtoje ir valgyti įvairius keptus maisto produktus: šašlykus, dešreles, kepsnius. Jie ne tik apskrunda, bet neretai ir aprūksta, čia taip pat slypi akrilamidas?
– Ne, ten yra kitų kancerogeninių medžiagų. Negalima sakyti, kad šašlykus valgyti saugiau, nes juose esančios medžiagos sukelia tokį patį poveikį, kaip ir akrilamidas.
– Kokia alternatyva yra keptiems, skrudintiems produktams?
– Alternatyvos gal ir nėra, tiesiog siūlyčiau – gamindami keptus produktus, kepkite tol, kol produktas taps aukso, geltonos spalvos, stenkitės neperkepti, kepkite neaukštoje temperatūroje, geriau ilgesnį laiką, stenkitės palaikyti drėgmę. Taip pat rekomenduočiau mažiau vartoti tirpios kavos, stengtis rinktis sveikesnius produktus.
Susiję straipsniai
