Mylėti save naudinga sveikatai
Džiaugtis gyvenimu, daryti tai, kas malonu, tiesiog naudinga sveikatai, nes tai gerina smegenų plastiškumą. Taip LRT RADIJUI teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė docentė Audronė Krasauskienė.
– Kas yra smegenų plastiškumas?
– Smegenų plastiškumą trumpai galima apibūdinti labai paprastai – smegenų jungčių susidarymas arba smegenų gebėjimas sudaryti jungtis, tačiau paprastas smegenų plastiškumo apibrėžimas tėra ledkalnio viršūnė. [...] Pavyzdžiui, jau 6–14 savaičių vaisiaus smegenys atrodo žmogiškai, bet jose dar nėra vingių. Nuo septinto nėštumo mėnesio atsiranda vingiai ir vagos.
Kad susiformuotų kiekvieno pusrutulio žievė, turi atsirasti po 10 mlrd. ląstelių. Per patį ląstelių formavimosi piką per minutę susiformuoja apie 250 tūkst. neuronų. Procesas, kai formuojasi smegenų ląstelės ir jungtys, nepraprastai sudėtingas ir aktyvus.
– Ar galima sakyti, kad mūsų smegenys iš anksto nėra užprogramuotos viską mokėti ir viską daryti, o jos tiesiog prisitaiko prie mūsų norų kažką veikti, dirbti ir tuo metu lavėja. Ar tai yra plastiškumas?
– Formuojantis smegenims, susiformuoja apie 100 tūkst. trln. sinapsių, t. y. jungčių tarp nervinių ląstelių. Tas visas 100 tūkst. trln. – kaip granito gabalas skulptoriui. Skulptorius atmeta nereikalingas granito dalis, kol suformuoja ypatingą, sudėtingą skulptūrą. Lygiai taip pat smegenys prigamina labai daug ląstelių, labai daug jungčių. Tos jungtys, kurios nesustiprinamos aplinkos, patyrimo, vėliau išnyksta, žūsta. Smegenys formuoja save, išsaugodamos tas jungtis, kurios svarbios žmogui ir jo gyvenimui.
– Dažnai sakome, kad vaikystėje daug paprasčiau kažko išmokti: kalbų, groti muzikos instrumentu. Ar tai susiję su smegenų gebėjimu būti plastiškoms?
– Noriu pabrėžti, kad ankstyvas laikotarpis, kai formuojasi smegenų jungtys, yra esminis įgūdžių susiformavimui. Pavyzdžiui, klausa ir rega efektyviausiai formuojasi iki 3–3,5 metų. Jei tuo laikotarpiu vaikui, kuriam sutrikusi klausa, jos nesutvarkys, vėliau, net įdėjus klausos aparatą, vaikas neišmoks kalbėti.
Sintaksė ir fonetika taip pat formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais, todėl tobulai išmokti užsienio kalbos galima tik tuo atveju, jeigu jos pradedama mokytis anksti. Gebėjimas mokytis užsienio kalbos nuo maždaug dešimtų gyvenimo metų pradeda mažėti. Žinoma, galima ir toliau mokytis, galima išmokti žodžių, bet tobulai išmokti tarimo, gramatikos jau turbūt nepavyktų.
– Ar suaugusio žmogaus smegenys nebepasižymi plastiškumu?
– Labai liūdna atsakyti – ne taip, kaip vaikystėje. Žinoma, ir suaugusio žmogaus smegenys turi plastiškumo galimybių, bet jos daug mažesnės negu vaikystėje. Dabar atliekama daugybė tyrimų, kurių tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų galima paskatinti vystytis didesnį suaugusių žmonių smegenų plastiškumą, nes būti suaugusiam nereiškia pamiršti norus išmokti kalbų ir įvairiausių kitų dalykų.
Pastebėta, kad, sudarius galimybes žmonėms lavinti tam tikras funkcijas emociškai itin turtingoje aplinkoje, smegenų plastiškumas vėl suaktyvėja. Tam buvo specialiai atliktas tyrimas. Jo metu surinkta grupė asmenų, kuriems buvo nustatytas Dauno sindromas. Grupė susirinkdavo kelis kartus per savaitę. Jiems buvo sudaromos sąlygos bendrauti, patirti teigiamų pojūčių, šokti, daryti įdomius darbus. Įvertinus tų žmonių kognityvinius gebėjimus, atmintį, tam tikras smegenų sritis, buvo pastebėta, kad, tik praturtinus šių žmonių gyvenimą, aplinką, pagerėjo jų atmintis, padidėjo tam tikros smegenų srities, vadinamos hipokampu, dydis.
Tai reiškia, kad nereikia pamesti vilties. Taip pat nustatyta, kad, šiek tiek apribojus maitinimąsi, suaktyvėja plastiškumo galimybės, nors, pavyzdžiui, ankstyvajame laikotarpyje, kūdikystėje, dietos, maisto ribojimai gali paveikti atvirkščiai – pabloginti smegenų plastiškumą ir vystymąsi.
– Kaip smegenų plastiškumą galima panaudoti ir kaip jis panaudojamas, jei vaikui reikalingas gydymas? Pavyzdžiui, vaikas mikčioja ar jam sunkiai sekasi kalbėti.
– Kalbant apie atsiliekančių raidos sričių stimuliavimą, tų galimybių, langų arba kritinių laikotarpių žinojimas tiesiog gyvybiškai būtinas. Tas laikotarpis, kai smegenys pačios imliausios, jautriausios, turi būti išnaudotas, pavyzdžiui, kalbos mokymuisi.
Vaikų, kurių kalbos raida vėluoja, yra labai nemažai. Svarbu juos pradėti mokyti kuo anksčiau. Lietuvoje vyrauja labai sena tradicija atidėti kalbos lavinimą. Pas mus atvyksta vaikų, kurie lanko darželius, o juose yra logopedai. Tėvų klausiu – kodėl darželyje neprašote logopedo, kad jums, jūsų vaikui padėtų? Dažnai atsakymas tiesiog pribloškia – mūsų logopedas sakė, kad, kol vaikas nepradės kalbėti, logopedas neturi ką su juo veikti. Palaukite, bet tada logopedo nebereikės. Būtent ankstyvame laikotarpyje, kai dar formuojasi kalba, kai svarbiausia vaikui girdėti, mėgdžioti, mokytis yra svarbiausia.
Lygiai taip pat su judesių raidos sutrikimais. Jei galvojame, jog pasyvios mankštos ir masažo gana, kad vaikas, kurio judesių raida vėluoja, pasivytų savo bendraamžius, darome didžiulę klaidą. Dabar jau yra pakankamai įrodymų, kad mechaninis judesio kartojimas nepadeda suformuoti naujų jungčių. Tai reiškia, kad tai „neįjungia“ plastiškumo. Plastiškumas „įsijungia“ arba naujų jungčių formavimasis atsiranda tik tada, kai judesys apgalvotas, kai vaikas pats tą judesį atlieka.
Ta pati taisyklė galioja ir suaugusiems žmonėms. Pati esu ne kartą mačiusi ir girdėjusi apie tai, jog žmogui, kuris patyrė insultą, reikia stotis ant bėgamojo takelio ir ten žingsniuoti ir žingsniuoti, kad jo kojos prisimintų, kaip jis vaikščiojo iki insulto. Pasirodo, kad ne. Mechaninis žingsniavimas net ir suaugusiajam, jei „nedalyvauja“ mąstymas, daug mažiau efektyvus negu tada, kai žmogus galvoja, ką ir kodėl daro.
Teko lankytis Olandijoje, Amsterdame, kur buvo galimybė susipažinti su nauja įranga, skirta sugrąžinti suaugusių žmonių judėjimo funkcijas po insulto, galvos smegenų traumos, amputacijos ir t. t. Įdomiausia, kad tam naudojamos įvairios papildomos priemonės. Pavyzdžiui, žmogus eina bėgamuoju takeliu, kurio greitis gali keistis. Žmogus turi galvoti, kaip eiti, kad nepargriūtų. Jei takelis sulėtėja, jis turi sulėtinti žingsnį, jei pagreitėja – pagreitinti.
Be to, ekrane rodomi įvairūs vaizdai, pavyzdžiui, kad tas žmogus eina takeliu, kuriame staiga atsiranda kliūtis. Tos kliūtys atsiranda ir ant takelio, jas reikia peržengti. Kad kliūtis pamatytum, reikia stebėti ekraną ir tuo metu galvoti, kur eini. Aplinka, kurioje žmogus yra, priverčia mąstyti, ką jis daro. Tokia kineziterapija maksimaliai efektyvi.
– Kas skatintų mūsų smegenų plastiškumą?
– Lengviau papasakoti, kas slopina: toksinis stresas, stresas, kuris veda į neviltį, kuris trunka ilgai. Gyvenimas emociškai ar fiziškai skurdžioje aplinkoje. Netgi atlikti tyrimai, kurie parodė, kad, auginant gyvūnus tyloje, tamsoje ar socialinėje izoliacijoje, sutrinka jų smegenų vystymasis. Pavyzdžiui, auginant tamsoje, sutrinka regėjimas. Net jeigu akys yra sveikos, gyvūno regėjimas sutrikęs.
Auginant paukštukus tyloje, jie praranda galimybę čiulbėti taip, kaip jų gentainiai. Vėliau nebeišmoksta jų rūšiai būdingų giesmių. Šuniukus auginant socialinėje izoliacijoje, t. y. atskyrus nuo mamos, jų smegenų vystymasis sutrinka taip, kad sutrinka skausmo suvokimas. Aplinkos poveikis yra nepaprastai svarbus visų gyvūnų vystymuisi.
Kalbant apie žmogų, ir žaislai, ir tėvų meilė, rūpestis, bendraamžių, draugų buvimas kartu nepaprastai svarbus.
O ypač neigiamai veikia įvairūs medikamentai, cheminės priemonės. Vaikui augant globos įstaigoje, jau po trijų mėnesių smegenyse įvyksta negrįžtamų pakitimų. Įvairūs veiksniai tiesiog žlugdo, stabdo, trukdo smegenims vystytis. Jie nėra tokie sudėtingi, kad negalima būtų išvengti. Kad taip neįvyktų, tiesiog leiskime savo vaikams augti aplinkoje, kurioje jie mylimi, sočiai ir skaniai pavalgę, kur jie gali kurti, domėtis, ieškoti, atrasti. Taip pat gyventi turėtų ir suaugę žmonės.
– Paminėjote, kad smegenų plastiškumą galima pritaikyti reaguojant į stresą. Kaip tai galima panaudoti, nes streso dabar nepaprastai daug?
– Stresas gali būti visoks, pavyzdžiui, stimuliuojantis. Įšokus po šaltu dušu kūnas taip pat patiria stresą. Jeigu po tuo šaltu dušu stovėsime, kol suledėsime, kyla didelė rizika susirgti plaučių uždegimu. Bet, jei žmogus įšoks trumpam ir paskui nusipraus šiltu vandeniu, jis tiesiog grūdins savo kūną.
Lygiai taip pat yra su stresu, kurį emocingai priimame: toksinis stresas, išgyvenimai, susiję su artimo žmogaus praradimu, skurdu, vienatve, emocine izoliacija. Šis stresas smegenyse sukelia negrįžtamų pakitimų. Jei po streso žmogus jaučia artimų žmonių palaikymą, bendravimą, paguodą, tai gali sumažinti arba padėti išvengti žalingo streso poveikio. Jei gyvename chroniškame strese ir neleidžiame sau iš jo „išeiti“, duoti smegenims pertrauką, tada jau blogai.
– Tiesiog reikia mokytis stresą kompensuoti kažkuo maloniu? Kas kam patinka?
– Ruošdamasi įvairioms paskaitoms, susijusiomis su plastiškumu, padariau išvadą, kad pasakymas „reikia save mylėti“, kuriuo nelabai norėjau tikėti, nes man tai atrodė tarsi išlepimas, ko gero, yra nepaprastai teisingas. Džiaugtis gyvenimu, daryti tai, kas malonu, pasirodo, yra tiesiog naudinga sveikatai.
Susiję straipsniai
