Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis inicijavo susitikimą su nacionalinę vaistų politiką formuojančių ir įgyvendinančių šalies institucijų, visuomeninių pacientų organizacijų atstovais, specialistais, ekspertais. Susitikimo metu svarstyta, kaip turėtų būti skirstomos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, kokius principus derėtų taikyti sudarant kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus, kaip reguliuoti vaistų rinką ir ugdyti farmacinę etiką.
„2014 metų PSDF biudžete Lietuvos sveikatos apsaugai yra skirti daugiau kaip 4,4 mlrd. litų. Prasidėjus metams, vėl turime sėsti prie stalo ir skirstyti lėšas vaistams, – teigė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Formuojant valstybės vaistų politikos principus svarbu kartu ieškoti efektyvių sprendimų, o pacientai – viena svarbiausių šio proceso grandžių. Todėl laukiame ir tikimės konstruktyvių siūlymų. Kita vertus, kalbėdami apie vaistus ir išlaidas jiems, neturėtume pamiršti ir racionalaus vaistų vartojimo. Todėl kviečiame visus viešai diskusijai kaip apsisaugoti nuo vaistų kainų ir nuolaidų reklamos įtakos nepagrįstam vaistinių preparatų vartojimui“.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenys rodo, kad 2013 m. išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) kompensuoti viršijo planuotas (išleista 701 mln. Lt, planuota 670 mln. Lt, 2014 m. planuojama išleisti 690 mln. Lt). Nors receptų 2013 m. išrašyta nežymiai daugiau, tačiau vidutinė recepto kaina padidėjo (2012 m. ir 2013 m. receptų skaičius buvo atitinkamai – 12 ir 12,1 mln., vidutinė recepto kaina 2012 m. – 55,2 Lt, 2013 m. – 57, 9 Lt). Ligonių kasos pateikė svarstymui vaistų kompensavimo sistemos pokyčius 2014–2016 m, tarp jų – siūlymai kelis kartus per metus perskaičiuoti visų vaistų kompensuojamas kainas, dažniau išleisti kainyno pakeitimus (kas turi teigiamą poveikį vaistų kainų mažėjimui), svarstyti galimybę atsisakyti referavimo į kitas šalis, nustatant vaistų kainas, ir kt.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM duomenimis, vaistų vartojimo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra panašios (kiek mažiau vaistų suvartoja latviai). Pavyzdžiui, širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimas 2012 m. Lietuvoje buvo didesnis, nei kaimyninėse Baltijos šalyse, tačiau panašus, kaip Švedijoje. Pasitarimo metu pateikti siūlymai kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimui – toliau skatinti naujų generinių vaistų patekimą į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, skatinti gamintojus konkuruoti dėl kainų, mažinti pacientų priemokas. Svarbu taip pat siekti vaistų asortimento plėtros, didinti privalomų pigių vaistų asortimentą vaistinėse, skelbti informaciją pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams ir kt.
Susitikime dalyvavę pacientų organizacijų atstovai iškėlė vaistų retoms ligoms gydyti kompensavimo klausimus bei pritarė ministro kvietimui įsitraukti į nacionalinės vaistų politikos tobulinimą.
Susitikimo medžiagą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Ministras vaistų politikos klausimais laukia ir visuomenės nuomonės – pastabas ir pasiūlymus galima siųsti visą sausio mėnesį el. paštu info@sam.lt.
Sveikatos apsaugos ministerija