Namų jaukumas ir šiluma: kaip išvengti pavojų?

Beveik 300 tūkst. būstų Lietuvoje šildomi krosnimis ar židiniais. Spalį kritus oro temperatūrai, draudikai pataria neskubėti pradėti kūrenimo prieš tai neišvalius kaminų ir nepatikrinus dūmtraukių sistemų. Būtent jų įrengimo ar naudojimo pažeidimai šalyje yra trečia populiariausia gaisrų priežastis, nusileidžianti tik neatsargiam žmonių elgesiui ir pašaliniams ugnies šaltiniams.

Reklama

Draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė pabrėžia, kad stereotipas, jog krosnis ar židinys yra išimtinai kaimų aktualija, neatitinka tikrovės.

„Turime situaciją, jog miestuose privačių namų kvartaluose, kotedžuose, loftuose ar net viršutiniuose daugiabučių aukštuose žmonės įsirengia krosnis, krosneles ar židinius, kurie leidžia patenkinti šilumos poreikį. Kuo ilgiau jie eksploatuojami ir ignoruojamas jų valymas, tikrinimas, tuo nelaimės rizika tampa didesnė“, – sako ji.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, jei pernai sausį–rugsėjį dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimų kilo 303 gaisrai, šiemet tuo pačiu metu jų skaičius išaugo daugiau kaip dvigubai – iki 695-ių. Tokio tipo gaisrai sudarė dešimtadalį visų šalyje kilusių gaisrų ir buvo treti pagal dažnumą.

D. Strazdienės teigimu, krosnys ir židiniai tampa ne tik būtinybe, bet ir tam tikru prabangos, patogumo elementu, todėl intensyvesnis jų naudojimas ir, atitinkamai, nelaimingi įvykiai, atsispindi ir oficialioje statistikoje.

„Ilgametė statistika rodo, kad daugiau nei pusė gaisrų (53 proc.) kyla rudenį ir žiemą, kai krosnys bei židiniai naudojami intensyviausiai. Vidutinė draudimo išmoka gaisro atveju 2015–2017 m. siekia kiek daugiau nei 7200 eurų, tačiau yra atvejų, kai išmokamos ir šešiaženklės sumos“, – teigia BTA atstovė.

Kūrenant krosnis, krosneles ar židinius, ant dūmtraukių ir kaminų sienelių susikaupia degimo medžiagų produktai, per vasarą gali pakliūti pašalinių medžiagų ar net paukštis susukti lizdą. Be to, verta patikrinti ir metalinius kaminų įdėklus, ar jie tebėra sandarūs ir ar atlieka apsaugos nuo žiežirbų, kibirkščių funkciją.

„Nuosėdos ar pašaliniai daiktai gali užsidegti nuo kibirkšties, pakilusios su traukimu. Jei dūmų pašalinimas dėl vienokios ar kitokios priežasties yra iš dalies ar visiškai blokuotas, galima smarkiai apsinuodyti smalkėmis. Ypač pavojinga, jei tai įvyksta naktį – miegant tokie atvejai gali baigtis mirtimi“, – teigia BTA atstovė.

Statistikos departamento duomenys iš paskutinio visuotinio surašymo 2011-aisiais rodo, kad Lietuvoje miestuose 75,6 proc. būstų įrengtas centrinis šildymas iš šilumos tinklų, o kaimuose 49 proc. būstų šildomi krosnimi, židiniu ar kitu būdu.

„Centrinis šildymas didžiuosiuose šalies miestuose laipsniškai įjungiamas jau šią savaitę, nes paros oro temperatūra nukrito žemiau 10 laipsnių šilumos. Centrinį šildymą naudoja daugiau kaip 700 tūkst. būstų, arba kas antras šalyje. Įprasta, kad atvėsus orui padidėja elektrinių šildytuvų pardavimai, o centrinį šildymą naudojančių būstų gyventojams jie tarnauja kaip vienintelis papildomas šilumos šaltinis. Būkite atsargūs: nepalikite tokių šildytuvų be priežiūros, nestatykite arti galinčių užsidegti daiktų, pvz. užuolaidų, po nukristi galinčiais daiktais ar skalbiniais, nedžiovinkite šlapių rūbų – tai gali tapti gaisro priežastimi“, – komentuoja D. Strazdienė.