Natūralios priemonės kovoje su pienlige
Pienligė, arba mielinė infekcija, – grybelinė infekcija, kuri pasireiškia nemaloniu niežuliu, dilgčiojimu, skausmu lytinių organų zonoje. Su ja dažniausiai susiduria moterys (apskaičiuota, kad net 75 proc. moterų susiduria su pienlige nors kartą per gyvenimą, tačiau suserga ir vyrai, tik rečiau). Kartą susirgus, neretai infekcija kartojasi.
Pienligę dažniausiai sukelia mieliagrybis Candida albicans, tačiau pasitaiko ir kitų mieliagrybinių sukėlėjų. Atpažįstama šį infekcija ne tik per dilgčiojimą, niežėjimą intymiose vietose, bet ir per deginimo jausmą jose, skausmą šlapinantis ar lytinių santykių metu, paraudimą, išbėrimą mažomis žaizdelėmis ir baltomis išskyromis.
Vyrams pienligė pasireiškia dažniausiai penio galvutės zonoje ir yra tokia pat nemaloni.
Nuo pienligės vaistinėje galima rasti ir nereceptinių, ir receptinių priešgrybelinių tepaliukų ar tepaliukų, žvakučių su antigrybelinėmis medžiagomis (dažniausiai tai – grybelius naikinančios medžiagos azolo dariniai) arba gerosiomis bakterijomis. Neretai vaistiniai preparatai efektyviai ir greitai pašalina ne tik simptomus, bet ir sunaikina ligos sukėlėją. Tačiau medicinos specialistai dažnai pabrėžia, kad tam, jog liga nepasikartotų, svarbu stiprinti imunitetą ir kartkartėmis panaudoti gerųjų bakterijų žvakutes (moterims) ar apskritai gerųjų bakterijų perroralinius (vartojamus per burną) preparatus.
Tačiau egzistuoja ir kiti kovos su pienlige būdai, kurie ne tik sklinda iš lūpų į lūpas kaip liaudies medicina, bet juos tyrinėja ir mokslininkai. Kokie tų metodų pavyzdžiai?
Pirmasis – arbatmedžių aliejus. Arbatmedžių aliejus nuo seno vertinamas dėl savo antibakterinių ir antigrybelinių savybių. Daugelis tyrimų, kuriuose įrodytas antigrybelinis arbatmedžio aliejaus efektyvumas, buvo atlikti būtent su Candida albicans grybeliu. Kai kuriose šalyse jau dabar galima rasti arbatmedžių aliejaus turinčių žvakučių. Tačiau tepaliuką galima pasigaminti ir namuose sumaišius 3 lašus arbatmedžio aliejaus ir maždaug 30 gramų ar net daugiau kokosų aliejaus (truputį pašildyto). Svarbu atkreipti dėmesį, jog arbatmedžių aliejus yra eterinis, o tai reiškia, jog tai yra itin dirgi medžiaga. Esant pienliginiam sudirgimui ir niežėjimui per didelė arbatmedžių aliejaus koncentracija gali simptomus pabloginti. Todėl svarbu elgtis su arbatmedžio aliejumi itin atsargiai (ypač alergiškiems žmonėms), rasti saugią mažą koncentraciją maišant jį su riebiuoju aliejumi.
Panašiomis kaip arbatmedžių aliejus savybėmis pasižymi ir paprastojo raudonėlio eterinis aliejus. Prieš Candida albicans efektyviai kovoja jo komponentai timolis ir korvakrolis. Kaip ir arbatmedžių eterinis aliejus, šis turi būti skiedžiamas ir po užtepimo praėjus kelioms valandoms nuplaunamas. Atsargumo priemonės taip pat svarbios.
Jei dvejojate dėl eterinių aliejų, švelniai gali padėti ir kita priemonė – tiesiog vienas tyras kokosų aliejus.
Sergant pienlige į mitybą reikia įtraukti daugiau probiotikų turinčio natūralaus jogurto bei česnako.
Susiję straipsniai
