Nauja maistinio dažiklio E 110 leistina paros suvartojimo norma
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė pakartotinio poveikio vertinimo mokslinę nuomonę ir nustatė maistinio dažiklio saulėlydžio geltonojo FCF (E 110) naują leistiną paros suvartojimo normą (LPSN) - 4 mg/kg kūno svorio per parą.
2009 metais EFSA jau buvo įvertinusi E 110 saugumą ir, remiantis turimais moksliniais duomenimis, nustatė laikinąją leidžiamą paros suvartojimo normą (LLPSN) - 1 mg/kg kūno svorio bei rekomendavo, kad būtų atliekami tolesni tyrimai ir bandymai.
Tam, kad būtų nustatyta didžiausia leidžiama dažiklio E 110 suvartojimo norma, reikėjo atlikti naujus bandymus bei išanalizuoti jau turimų tyrimų rezultatus.
2009 metais mokslinė grupė (Scientific Panel on Food Additives and Nutrient Sources added to Food (ANS)), atsakinga už maisto priedus bei maistinių medžiagų šaltinius, inicijavo papildomus tyrimus. Bandymai buvo atliekami su žiurkėmis, siekiant išsiaiškinti histopatologinius pokyčius sėklidėse ir lipidų pokyčius gyvūnų kraujyje po 90 dienų, kai jų maisto racione saulėlydžio geltonojo FCF (E 110) kiekiai buvo lygiaverčiai didinami nuo 250 iki 1 500 mg/kg kūno svorio/parai.
2011 m. FAO/PSO už maisto priedus atsakingas ekspertų komitetas (JECFA) baigė tyrimą šiuo klausimu ir savo naujame vertinime padarė išvadą, kad dėl saulėlydžio geltonojo FCF (E 110) LPSN gali būti padidinta iki 4 mg/kg kūno svorio/parai.
Taip pat, 2012 m. gauti duomenys apie Produktų saugos laboratorijos atliktą 28 dienų šio dažiklio toksiškumo tyrimą.
Visapusiškai išanalizavusi atliktus bandymus ir tyrimų rezultatus, 2014 m. EFSA pateikė mokslinę nuomonę, kurioje skelbiama dažiklio saulėlydžio geltonojo (E 110) LPSN, kuri sudaro 4 mg/kg kūno svorio per parą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja:
Saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S (E 110) – tai azo dažų grupei priskiriamas dažiklis, kuris, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p. 16) nuostatomis, yra leidžiamas naudoti maisto pramonėje. Šios grupės dažikliai naudojami: aromatizuotuose rauginto pieno gaminiuose, aromatizuotuose nebrandintuose sūriuose, aromatizuotuose lydytuose sūriuose, valgomuosiuose leduose, vaisių bei daržovių gaminiuose, įvairiuose konditerijos gaminiuose, saldainiuose bei kramtomojoje gumoje, plaktoje tešloje, konditerijos kepiniuose, surimi gaminiuose, pagarduose ir padažuose, garstyčiose, aromatizuotuose gėrimuose ir panašiuose produktuose.
Azo dažai – tai sintetiniai dažikliai, kurie savo sudėtyje turi azo grupę (-N=N-). Dažniausiai azo dažai turi tik vieną azo grupę (-N=N-), tačiau pasitaiko atvejų, kuriuose yra dvi (disazo), trys (trisazo) ir daugiau. Azo dažai sudaro maždaug 60–70 proc. visų dažiklių, naudojamų maisto ir tekstilės gamyboje. Teoriškai iš azo dažų galima išgauti visas vaivorykštės spalvas, bet geltoni–raudoni dažų atspalviai naudojami dažniau negu mėlyni–rudi. Azo dažai yra daug stabilesni nei dauguma natūralių maistinių dažiklių. Jie nepakinta nuo pH, deguonies, saulės šviesos, temperatūros svyravimų, tačiau azo dažai netirpsta aliejuje arba riebaluose.
Azo dažiklių ūmus toksiškumas yra gana žemas. Azo dažai yra tirpūs vandenyje, todėl jie nesikaupia organizme, o metabolizuojasi kepenyse ir išsiskiria su šlapimu. Kaip dažikliai, azo dažai yra labai stiprūs, todėl naudojamas mažas jų kiekis (mg dažiklio į kg produkto).
Šaltiniai:
https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/3765.pdf
Feng J, Cerniglia CE and Chen H, 2012. Toxicological significance of azo dye metabolism by human intestinal microbiota. Frontiers in Bioscience, E4, p. 568-586.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija
Susiję straipsniai
