Nauja Reklamos įstatymo redakcija žada pokyčius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios dar gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo priimti Reklamos įstatymo pakeitimai. Naujieji įstatymo reikalavimai aiškiau paskirsto Reklamos kontrolės atsakomybes tarp įvairių valstybinių įstaigų. Taip pat jie turėtų pagelbėti verslui aiškiau suprasti ir tinkamai taikyti Reklamos įstatymo nuostatas bei leis vartotojui gauti daugiau informacijos apie prekes ir paslaugas.

Vartotojai ir verslo subjektai turėtų atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d., pasikeitus teisiniam reguliavimui reklamos srityje, Tarnyba vykdys tik minėto įstatymo 14 straipsnyje išdėstytų draudimų ir reikalavimų kontrolę, t. y. nebeatliks paslėptos (8 straipsnis) ar nepageidaujamos (13 straipsnis) reklamos pažeidimų tyrimų. Šias funkcijas perima Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Naujojoje Reklamos įstatymo redakcijoje įvesta nauja sąvoka – „Pradinio maitinimo kūdikių mišiniai“, kuri yra gerokai tikslesnė ir yra suderinta su kituose šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamomis sąvokomis. „Ankstesnėje Reklamos įstatymo redakcijoje buvo vartojama formuluotė „motinos pieno pakaitalai“, kuri buvo nekonkreti ir verslininkams ruošiant ženklinimo etiketes dažnai kildavo neaiškumų, kokiems konkrečiai specialios paskirties maisto produktams kūdikiams yra taikomos minėto įstatymo nuostatos. Naujos sąvokos su konkrečiu jos reikšmės apibrėžimu gerokai aiškiau apibrėžia, kokius reklamos veiksmus galima taikyti pradinio maitinimo kūdikių mišiniams“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valavičius.

Specialisto teigimu, naujoje Reklamos įstatymo redakcijoje nemažai pokyčių palies maisto papildų reklamą, kur pastaraisiais metais nustatoma bene daugiausia pažeidimų. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. sausio 1 d. maisto papildų reklamoje privalės būti aiški nuoroda „Maisto papildas“. „Šis reikalavimas leis vartotojui lengviau atskirti panašiai atrodantį maisto papildą nuo vaistinio preparato. Dabar vartotojai kartais yra klaidinami maisto papildo išvaizdos ir mano, jog įsigyja vaistinį preparatą, turintį gydomąją paskirtį. Tačiau reikėtų visuomet prisiminti, kad maisto papildas nėra skirtas gydymui, o tik mitybai papildyti“,- sakė D. Valavičius.

Naujajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kuri, kaip tikimasi, padės efektyviau kovoti su netinkama reklama ir nelegalia prekyba maisto papildais internetinėje erdvėje. Pasak D. Valavičiaus, šiuo metu netinkamos reklamos, dažnai siūlančios įsigyti netgi nelegaliai platinamų maisto papildų gausu daugelyje populiarių interneto svetainių. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne kartą kreipėsi į interneto svetainių administracijas prašydama nutraukti nelegaliai platinamų, galbūt net sveikatai pavojingų maisto papildų reklamą, tačiau į šiuos prašymus dažniausiai nebuvo reaguojama. Naujoje Reklamos įstatymo redakcijoje numatyta ne tik reklamos užsakovo atsakomybė dėl netinkamos reklamos. Nuo šiol tam tikrą atsakomybę turės prisiimti ir reklamos skleidėjas, ypač tuo atveju, jei jis kontrolės institucijai negalės pateikti informacijos, kuri leistų nustatyti reklamos užsakovą“, – pabrėžė specialistas.

Dar vienas naujas reikalavimas Reklamos įstatyme – numatyta, kad pranešimas (skundas) dėl Reklamos įstatymo pažeidimo kontrolės institucijai turės būti pateiktas tik raštu.

Pranešime (skunde) turės būti nurodyta svarbiausia tyrimui informacija:

pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir kontaktiniai duomenys;

pareiškėjui žinomos šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės, prie pranešimo (skundo) turės būti pridėti ir skundą patvirtinantys įrodymai.

Naująją Reklamos įstatymo redakciją galite rasti čia.