Turbūt visi esame girdėję apie asbestą – pluoštinį mineralą, kuris ne tik atsparus daugeliui išorinių veiksnių, bet ir yra puikus šilumos, garso, elektros izoliatorius. Štai todėl šis mineralas anksčiau buvo naudojamas statybos, elektros, transporto, laivų inžinerijoje, energetikoje ir kt. Tačiau dėl itin kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai, dėl stiprių kancerogeninių savybių 2005 metais visoje Europos Sąjungoje (ir Lietuvoje) asbesto naudojimas yra uždraustas.
Uždraustas - tai uždraustas, tačiau senieji statiniai, konstrukcijos vis dar turi šios medžiagos. Beje, asbestas į aplinką ir žmogaus kvėpavimo takus patenka griaunant, ardant ar kaip kitaip statinius bei įvairias konstrukcijas apdorojant.
Apie asbesto poveikį žmogaus organizmui, pavyzdžiui, asbestozę ar plaučių vėžį girdėjome irgi ne vienas.
Iki šiol mokslininkai manė, kad asbestas patekęs į organizmą sukelia vienos ląstelės mutacijas. Štai dėl to gali išsivystyti piktybiniai augliai, nepagydomi vėžiniai susirgimai. Mutacijos, anot senosios teorijos, vyksta vienoje ląstelėje. Ji yra klonuojama ir atsiranda daug klonuotų, pažeistų ląstelių.
Tačiau vienas tyrimas šiai teorijai metė iššūkį – manoma, kad asbesto skaidulų sukelti ląstelių pakitimai iškart įvyksta keliose ląstelėse ir pavojaus mastas iš tiesų yra didesnis. Ir šiuo atveju kalbame apie retą vėžinę ligą - piktybinę mezoteliomą. Esant šiai ligai, pažeidžiamos ne tik ląstelės, bet ir vidaus organų paviršiai, žmogus neretai miršta per pirmuosius metus. Asbesto organizme sukeltas uždegimas ir piktybiniai pokyčiai į ląsteles persiduoda taip, kad mutacijos kurį laiką gali būti nebylios ir pasireikšti po 30 – 50 metų „tylos periodo“.
Havajų universiteto vėžio centro mokslininkai teigia, jog šis tyrimas leidžia suprasti, kodėl anksti pašalinus auglį, susidariusį dėl asbesto, ir žmogui išgyvenus, liga vis tiek gali atsinaujinti ir tapti mirtina. Arba kodėl į organizmą patekus asbestui vėžys gali pasireikšti po daugybės metų.
Šaltinis
https://www.medicalnewstoday.com/releases/286454.php