Remiantis naujo tyrimo duomenimis, kamieninių ląstelių transplantacija ir agresyvi chemoterapija galėtų sustabdyti išsėtinės sklerozės progresavimą, – rašo bbc.com.
Nedidelis tyrimas, publikuotas žurnale „The Lancet“, įtraukė 24-is 18-50 metų pacientus iš trijų Kanados ligoninių. 23 pacientams paskirtas gydymas žymiai pagerino būklę ir sumažino prasidėjusios ligos simptomus, tačiau vienas pacientas mirė. Išsėtinės sklerozės asociacijos atstovė pranešime spaudai komentavo, kad šis gydymas suteikia vilties, bet taip pat kelia didelę riziką.
Išsėtinė sklerozė – liga, prasidedanti, kai imuninė sistema atakuoja nugaros ir galvos smegenyse esančių nervinių skaidulų apvalkalą (mieliną), pažeidžiamos ląstelės, atsakingos už mielino dangalo gamybą bei išlikimą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas iš centrinės nervų sistemos į periferinę. Dažniausiai liga nustatoma 20-30 metų žmonėms. Ji prasideda staiga, sukeldama įvairius simptomus: sutrinka rega, pusiausvyra, atsiranda pykinimas, ima svaigti galva ar tirpti galūnės. Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 2 mln. žmonių, Jungtinėje Karalystėje – apie 100 tūkst., Lietuvoje – apie 2 tūkst. ir kasmet čia nustatoma apie 90–100 naujų atvejų.
Vienas iš egzistuojančių gydymo būdų – autologinė hematopoetinių kamieninių ląstelių transplantacija, kuomet imuninė sistema nuslopinama pasitelkus chemoterapiją ir tada persodinamos paciento kamieninės ląstelės. Atliktame tyrime mokslininkai žengė dar toliau – ne nuslopino imuninę sistemą, tačiau visiškai ją sunaikino. Tuomet ji buvo atkurta persodinus paties paciento kraujo kamienines ląsteles, kurios yra tokios jaunos, kad neturi veiksnių, išprovokuojančių imuninį atsaką, sukeliantį išsėtinę sklerozę.
Autoriai komentavo, jog per beveik 13 metų, praėjusių nuo tokio gydymo pritaikymo, 23 pacientams nepasitaikė ligos atkryčių ar naujai atsiradusių simptomų. Vienas pacientas mirė dėl stipraus chemoterapijos poveikio. Visi pacientai, kurie dalyvavo bandyme, turėjo blogas ateities prognozes ir prieš tai buvo išbandę standartinį gydymą, kuris, deja, nepadėjo kontroliuoti ligos.
Vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Mark Freedman pabrėžė, kad rezultatų patvirtinimui būtini platesni klinikiniai bandymai, nes dabartinis tyrimo dalyvių skaičius labai nedidelis. „Kadangi tai yra agresyvus gydymas, turi būti pasverta galima rizika, o ne tik pagalvojama apie potencialią naudą“.
Nepriklausomas konsultantas Stephen Minger apibūdino šį gydymo būdą kaip „tikrai pribloškiantį“, sakydamas: „Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai dar labai nauja metodika, reikalaujanti tolesnių tyrimų, tačiau dabar stebimi ilgalaikiai rezultatai yra tiesiog įspūdingi ir daug žadantys“.