Irizinas – it koks mistinio animacinio filmo herojaus vardas, mažiausiai besisiejantis su mūsų kūnu ar sveikata. Tačiau po šiuo paslaptingu pavadinimu slepiasi ne kas kita, kaip hormonas, susijęs su mūsų fiziniu aktyvumu. Mistiškumo šiam hormonui suteikia ir tai, kad mokslininkai nebuvo šimtu procentų įsitikinę, ar toks hormonas iš tiesų egzistuoja. Apie galimą egzistenciją bylojantys tyrimai buvo puikus diskusijų ir debatų šaltinis. Tačiau šiandien situacija kiek kitokia.
Moksliniame leidinyje „Cell Metabolism“ aprašomas objektyvus tyrimas, kuris pagrindžia, jog irizinas – nei pramanas, nei koks mistiškas ir neaiškus hormonas. Jis egzistuoja ir turi savo funkcijų. Aprašomam tyrimui vadovavo Bruce Spiegelman iš vieno vėžio tyrimo instituto ir Harvardo medicinos mokyklos. Kartu su mokslinės komandos kolegomis Bruce atrado, jog kraujyje irizino tikrai galime surasti. Nors ir nanogramus.
Tyrimo metu buvo ieškoma šio hormono ir matuojama jo koncentracija. Koncentracija matuota ir tų dalyvių kraujyje, kurie gyveno labai sėslų gyvenimą, ir tų, kurie dvylika savaičių atliko aktyvius aerobinius pratimus.
Taigi aktyviai gyvenusių tiriamųjų 1 ml kraujo buvo rasta 4,3, o pasyviai - 3,6 nanogramo irizino. Taip buvo įrodytas irizino egzistavimas ir tai, kad šio hormono koncentracija didėja, aktyvėjant žmogaus gyvenimo būdui.
Anot tyrimo organizatorių, anksčiau irizinas nebuvo pripažintas kaip išties egzistuojantis hormonas, nes buvo daug neaiškumų dėl to, kaip jis skleidžia signalus, kaip tie signalai skatina jo paties tolesnę produkciją. Šis hormonas dar buvo vadintas pseudogenu, neatliekančiu jokios funkcijos. Tačiau dabar viskas aiškiau. Tai pripažįsta net kiti autoritetingi specialistai, nedalyvavę tyrime, bet nagrinėję išsamius jo rezultatus.
Kuo ši informacija gali būti naudinga? Visi žino, kokią naudą organizmui ir ligų prevencijai duoda fizinis aktyvumas. Tačiau gali būti, kad tai susiję būtent su padidėjusia hormono irizino koncentracija.
Moksliniame pasaulyje turėtų aprimti diskusijos, ar toks hormonas išvis egzistuoja ir būti labiau susitelkta į aiškesnį suvokimą, kokią funkciją mūsų organizme šis hormonas atlieka ir kas nuo jo koncentracijos priklauso.
O kol kas, kol galime pasidžiaugti geru oru, aukitės savo sportinius batelius ir pirmyn!
Šaltinis:
Jedrychowski M, Wrann C, Paulo J, Gerber K, Szpyt J, Robinson M. Detection and Quantitation of Circulating Human Irisin by Tandem Mass Spectrometry. Cell Metabolism. 2015.