Naujas kraujo tyrimas supaprastins tuberkuliozės diagnostiką
Naujas paprastas kraujo tyrimas vieną dieną pagelbės diagnozuojant ir gydant tuberkuliozę – vieną iš mirtinų ligų, ypač paplitusią besivystančiose šalyse, – praneša healthday.com.
Tyrėjai iš Stanfordo universiteto medicinos mokyklos (Stanford University School of Medicine, in Palo Alto, Calif) žurnale „The Lancet Respiratory Medicine“ publikavo straipsnį apie naują nebrangų tyrimą, kuris identifikuos genetinį žymenį, padėsiantį atskirti žmones, sergančius aktyvia tuberkulioze, nuo tų, kurių liga yra latentinės fazės, arba tų, kurie serga kitomis ligomis.
Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Pasaulyje kasmet 9,6 mln. žmonių užsikrečia tuberkulioze, o 1,5 mln. miršta taip ir nediagnozavus ligos. Šiandieninėje Lietuvoje tuberkuliozė jau nėra ta „Dievo rykštė“, kuri dar prieš šimtmetį nusinešė ne vieno žinomo to meto visuomenės veikėjo, rašytojo gyvybę, tačiau Lietuva vis dėlto pirmauja Europoje pagal sergančiųjų skaičių ir atsparių vaistams bakterijų paplitimą.
Trečdalis pasaulio žmonių populiacijos yra užsikrėtę tuberkulioze. Net jei tik 10 proc. iš jų serga atvira forma, tai sudaro 3 proc. populiacijos – 240 mln. žmonių. Todėl itin aktualu viskas, kas galėtų šią situaciją pagerinti.
Senesni diagnostikos metodai – Mantu mėginys ir interferono bandinys (kraujo tyrimo rūšis) – negali atskirti atviros tuberkuliozės nuo persirgtos ar buvusio skiepo. Taip pat tuberkuliozė gali būti nepastebėta ŽIV infekuotam asmeniui. Paciento skreplių analizė yra įprastas tuberkuliozės diagnostikos metodas, bet pareikalavus jų atkosėti tyrimo metu, ligoniui gali būti sudėtinga tai atlikti. Taip pat skreplių ištyrimas gali padėti stebėti atsaką į gydymą, tačiau paciento būklei gerėjant, skreplių produkcija mažėja“, – sakė vienas iš tyrimo autorių gydytojas T.Sweeney.
Taikant naująjį kraujo tyrimą nebereikės tirti skreplių, tyrimas neleis klaidingai teigiamai diagnozuoti ligos ja persirgusiam ar paskiepytam asmeniui ir aptiks tuberkuliozę net jei žmogus yra infekuotas ŽIV. Taip pat tyrimui įtakos neturės ir tai, ar bakterija atspari antibiotikams, ar ne. Tyrimas galės būti taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Mokslininkai teigia, kad beliko įdėti dar šiek tiek darbo ir tyrimas galės būti taikomas visame pasaulyje.
Susiję straipsniai
