Naujas metodas ankstyvajai Parkinsono ligos stadijai diagnozuoti
Remiantis neseniai publikuotu tyrimu, seilių liaukų ląstelių tyrimas galėtų tapti nauju būdu diagnozuoti ankstyvą Parkinsono ligą, – praneša Medical News Today.
Parkinsono ligos fondas (The Parkinson`s Disease Foundation) teigia, kad šia liga serga maždaug milijonas amerikiečių (lietuvių – maždaug 10 tūkst.), kiekvienais metais diagnozuojama apie 60 tūkst. naujų atvejų, o tūkstančiai lieka nenustatomi.
Parkinsono liga dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms, bet 4 proc. atvejų diagnozuojami jaunesniems nei 50 metų. Vyrai turi 1,5 karto didesnę riziką susirgti nei moterys. Ligą išprovokuojantys veiksniai nėra tiksliai žinomi, tačiau pastebėta, kad įtakos turi paveldimumas, patirtos galvos traumos, buvę apsinuodijimai kai kuriais toksinais ar nepakankamas antioksidantų kiekis maiste, taip pat neseniai pasirodė pranešimų, kad Parkinsono ligos atsiradimo tikimybę net 30 proc. padidina hepatitas C.
Sergantiesiems Parkinsono liga pamažu atsiranda trys pagrindiniai simptomai: tremoras (drebulys), rigidiškumas (sąstingis) ir bradikinezija (sulėtėję judesiai). Dažnai pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas – skundžiasi tik sutrikusia uosle, o geriausiai žinomas ir sunerimti priverčiantis simptomas – nedidelis vienos rankos arba kojos tremoras. Neretai rankų pirštų tremoras primena pinigų skaičiavimo judesius. Atliekant judesį, drebulys trumpam išnyksta, sustojus - vėl atsinaujina, būdingas sustiprėjimas susijaudinus. Žmogus atrodo lyg "boksininko" pozoje – galva ir liemuo palinksta į priekį, rankos pusiau sulenktos per alkūnes ir pritrauktos prie liemens, kojos truputį sulenktos. Sulėtėja ir pasunkėja eisena: žingsniai vis trumpėja, sunku pradėti judesius. Taip pat būdingas vertikalios padėties nestabilumas (virtimas į priekį, atgal ar į šoną), ryškesnis ligoniui einant ir užkliuvus, ligonį stumtelėjus į kurią nors pusę. Kartais vystosi silpnaprotystė, depresija. Simptomai atsiranda jau esant labai ryškiam pažeidimui smegenyse, todėl sunku tikėtis didelio vaistų efektyvumo, tačiau tik tuomet galima neabejoti diagnoze.
Iki šiol nebuvo jokio tyrimo, kuriuo būtų galima tiksliai nustatyti Parkinsono ligą. Diagnozė pagrindžiama ligos istorija, požymiais ir simptomais, klinikinio ištyrimo duomenimis bei atmetant kitas ligas.
Mokslininkai iš Mayo klinikos ir Sveikatos tyrimų instituto (the Mayo Clinic in Phoenix, AZ, and Banner Sun Health Research Institute in Sun City, AZ) pristatė vykdomą naują tyrimą. Jie pastebėjo, kad iki 45 proc. pacientų ankstyvomis ligos stadijomis nustatoma klaidinga diagnozė.
Tyrėjų komanda sugalvojo, kad procedūra, pavadinta „transkutanine požandinės seilių liaukos biopsija“ (kai iš seilių liaukos, esančios po žandikauliu, adata paimamas gabalėlis audinio), galėtų padėti nustatyti ligą.
Mokslininkai seilių liaukų ląstelėse ieškojo baltymų, kurių radimas patvirtintų beprasidedančią Parkinsono ligą. Jau anksčiau atlikdami tyrimus jie pastebėjo, kad įprastai šioms ląstelėms nebūdingi baltymai randami 9 iš 12 pacientų, sergančių pažengusia Parkinsono liga.
Naujajam tyrimui galiausiai atrinkta 19 pacientų, kurie serga Parkinsono liga mažiau nei 5 metus, ir 10 sveikų individų (kontrolinė grupė).
Pakitęs baltymas rastas 14 iš 19 pacientų.
Tyrimo bendraautorius neuropatologas dr. Thomas Beach sakė: „Ši procedūra užtikrins tikslesnį Parkinsono ligos diagnozavimą negu jis įmanomas šiuo metu. Vienas iš didžiausių galimų sunkumų yra tai, kad kai kurie žmonės, dalyvaujantys klinikiniame tyrime, galbūt iš tiesų neserga Parkinsono liga – tai yra didelė kliūtis naujų gydymo būdų atradimui.“
„Požandinės seilių liaukos biopsija beprasidedančiai Parkinsono ligai diagnozuoti galėtų padėti daugeliui žmonių, nes dabar visiškai neabejoti diagnoze galima tik tada, kai procesas tęsiasi jau maždaug 10 metų“, – sako mokslininkai.
Tikimasi, kad tolesnės studijos padės geriau suprasti ligos kilmę ir atrasti naujų bei efektyvesnių gydymo būdų.
Susiję straipsniai
