BRCA1 ir BRCA2 genai laikomi pagrindiniais genais, lemiančiais padidėjusią riziką sirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. BRCA1 geno mutacijos (pokyčiai) moterims padidina krūties vėžio riziką iki 10 kartų ir kiaušidžių vėžio riziką apie 30-40 kartų, lyginant su bendra populiacija.
Ieškoma tyrimo metodų
BRCA2 geno mutacijų turėtojams kiek mažesnė kiaušidžių vėžio rizika, tačiau vyrams dažniau pasitaiko prostatos bei vyrų krūties vėžio atvejų, taip pat yra padidėjusi melanomos, kasos ir kitų piktybinių susirgimų rizika.
Mokslininkai ieško tyrimo metodų, kurie leistų identifikuoti genų mutacijų turėtojus ir diagnozuoti onkologines ligas kuo ankstesnių stadijų.
BRCA genų koduojami baltymai dalyvauja svarbiuose ląstelių raidos procesuose: kontroliuoja ląstelių apoptozę (programuotą žūtį), tarpusavio sąveiką (signalus), transkripcijos aktyvaciją, ląstelių ciklus, proliferaciją, DNR replikaciją ir kt. Genų mutacijos sutrikdo šių baltymų normalią veiklą, o ląstelės įgyja didesnį polinkį nekontroliuojamai daugintis ir supiktybėti. Todėl pakitusį (mutuotą) BRCA geną paveldėjusios moterys turi didesnę riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, dažnai ankstyvo amžiaus.
Nustačius padidėjusios rizikos susirgti asmenis - patogeninės geno mutacijos turėtojus, galima vykdyti jų stebėseną, nustatyti ligą ankstyvos stadijos, išvengti sunkių komplikacijų arba reikšmingai sumažinti riziką.
Vienas iš mutuotų genų nustatymo metodų yra baltymo - DNR analizės metodas. Tačiau tyrimas yra brangus, užtrunka ilgą laiką ir ne visada identifikuoja visų mutacijų tipus.
Naujas genų ekspresijos metodas
Izraelio mokslininkai pasiūlė naują genų ekspresijos analizės metodą, kuris gali padėti paprasčiau, greičiau ir pigiau nustatyti BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų turėtojus.
Tam buvo atliekami tyrimai, naudojant periferinio kraujo limfocitus moterų, kurios sudarė dvi grupes: sveikos, mutuotų BRCA1 ir BRCA2 genų turėtojos. Ląstelės buvo kultivuojamos, veikiamos 8 Gy radiacija, o iš jų išgautos DNR mutacijos tiriamos taikant realaus laiko PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodą, lyginamos su sveikų, identiškai veikiamų ląstelių DNR. Apie 1500 genų skirtumai buvo skaičiuojami, kol nustatyta reikšmingiausiais skirtumais pasižyminti 18 genų eilė.
Tyrimai parodė, kad ląstelės, turinčios vieną iš mutuotų BRCA1 ar BRCA2 genų, pasižymi skirtingu genų ekspresijos profiliu, veikiant jų DNR radiacija ar kitu faktoriumi.
Kliniškai šių genų identifikacija labai svarbi, nes padeda išskirti mutuotų genų nešiotojus nuo kitų, užkirsti kelią supiktybėjimui ir prognozuoti galimos ligos eigą.
Tyrimo metodas santykinai paprastas, nebrangus, prieinamas, pasižymi 95 proc. jautrumu ir 88 proc. specifiškumu, identifikuojant BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų turėtojas, kurioms vėliau ir esant reikalui gali būti taikomas detalesnis DNR sekos tyrimas.
Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius teigė abejojąs, ar toks metodas dėl blogo specifiškumo ir jautrumo bus naudojamas praktiškai.
Tyrimai ir konsultacijos Vilniuje
Lietuvoje BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų tyrimai atliekami nuo 2007 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre. Šio centro gydytojas onkogenetikas medicinos mokslų daktaras R. Janavičius „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, jog tyrimus skiria ir juos interpretuoja gydytojas genetikas specializuotos genetinės (onkogenetinės) konsultacijos metu. Onkogenetinės konsultacijos ir tyrimai yra kompensuojami, jei yra tenkinamos indikacijos – yra tam tikri klinikiniai požymiai (specifinė histologija – pvz. invazyvus kiaušidžių vėžys, “trigubai neigiamas” krūties vėžys; ankstyvas onkologinių ligų diagnozės amžius, abipusiškumas) bei šeiminė onkologinių ligų anamnezė (du ar daugiau artimi giminaičiai, sergantys tomis pačiomis arba susijusiomis onkologinėmis ligomis), kurie rodo galimą paveldimo vėžio sindromą.
„Įsidėmėtina, kad onkogenetiniai tyrimai ir konsultacijos yra pradedami nuo asmens, kuriam jau buvo diagnozuota atitinkama onkologinė liga, kadangi yra didesnė tikimybė, kad bus nustatyta geno mutacija ir tyrimai bus informatyvesni kitiems giminaičiams. Tik tuo atveju, kai sergantys asmenys yra mirę, onkogenetiniai tyrimai gali būti pradedami nuo sveiko asmens (mažesnis tyrimų informatyvumas). Pacientai turi turėti buvusių ligų išrašų, sirgusių ar mirusių nuo vėžio giminaičių mirties liudijimų kopijas“, - pasakojo R. Janavičius.
Paprastai onkogenetiniai tyrimai skiriami, kai mutacijų radimo tikimybė pagal šeiminės anamnezės ir klinikinius-patologinius duomenis yra ≥10% ir tyrimo rezultatas turės įtakos pacientų priežiūrai ar gydymui. Nesant tyrimų atlikimo indikacijų, pacientams už konsultaciją ir genetinius tyrimus reikia mokėti pagal nustatytus įkainius (apie 600-800 litų).
Nustatomos ir BRCA 1/2 genų mutacijos
Ar Lietuvoje svarstoma galimybė taikyti onkogenetinius tyrimus, kad būtų nustatyti BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas turintys žmonės?
„Šiuo metu visi VUL SK Onkoginekologijos skyriuje diagnozuoti invazyvaus kiaušidžių vėžio atvejai yra tikrinami dėl paveldimų BRCA 1/2 genų mutacijų – jas, net ir nesant šeiminės anamnezės, mes randame apie 20 proc. atvejų. Nustačius mutacijas, pacientai ir jų giminaičiai kviečiami tolesnei onkogenetinei konsultacijai. Artimiausiu metu svarstoma galimybė tirti visus krūties vėžio atvejus, kur BRCA 1/2 randamos 6-10 proc. atvejų“, - informavo onkogenetikas.
Jo duomenimis, mūsų šalyje yra labiausiai paplitusios bent 9 dažnos BRCA 1/2 genų mutacijos, kurios sudaro apie 90 proc. visų randamų mutacijų dalį, todėl dalinis dažniausių šių genų mutacijų tyrimas yra santykinai paprastas ir prieinamas. Iš viso Lietuvoje turėtų būti apie 15 tūkst. žmonių, turinčių šių genų mutacijas, iš jų moterys turi padidėjusią riziką susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu.
vlmedicina.lt
Šaltiniai
Feliubaladó L, Lopez-Doriga A, Castellagué E, et al. Next-generation sequencing meets genetic diagnostics: development of a comprehensive workflow for the analysis of BRCA1 and BRCA2 genes. Eur J Hum Genet. doi:0.1038/ejhg.2012.270