Naujos technologijos pažadėjo gyvenimą (1)

Dar visai neseniai kaulų čiulpų transplantacijos atrodė tarsi stebuklas ir žurnalistai aprašydavo kiekvieną iš kraujo vėžio gniaužtų išplėštą žmogų. Dabar ligoniai gydomi vaistais, – žmonės, kurie anksčiau balansuodavo ties gyvenimo ir mirties riba, džiaugiasi gyvenimu, dirba ir net gimdo vaikus.

Reklama

Prasidėjo sloga

Buvęs šiaulietis Šarūnas Narbutas gydytojų nuosprendį – lėtinė mieloleukemija išgirdo 2006-aisiais. Tada jam buvo vos aštuoniolika. Liga teisininką paskatino rinktis onkologinių ligonių gynėjo kelią. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas šią vasarą buvo vienbalsiai išrinktas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovu ir Seimo sprendimu tapo Nacionalinės sveikatos tarybos nariu.

O prieš dešimtmetį liga prasidėjo, rodos, paprasčiausia sloga. Kai ji užsitęsė kelias savaites, gydytoja jaunuoliui patarė savaitę pailsėti, tačiau tuomet dvyliktokas nenorėjo praleisti pamokų.

„Sunerimau, kai tapo sunku susikaupti, pablogėjo atmintis, ėmė nuolat pykinti“, – pasakoja Š. Narbutas. Tada jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Pamatę rezultatus, Šiaulių medikai nusprendė, kad vaikiną turėtų apžiūrėti Vilniaus Santariškių specialistai.

Lemtingą diagnozę jis išgirdo per sesers gimtadienį. Nors po to dar sekė daug tyrimų, kurie galbūt būtų galėję nepatvirtinti pirminių gydytojų nuogąstavimų, Š. Narbutas teigia, neleidęs sau nė pagalvoti, jog gyvenimas pasibaigė. Deja, medikai neklydo. Paaiškinę situaciją, jie Šarūnui pasiūlė rinktis gydymą: vaistus ar kaulų čiulpų transplantaciją. Jis pasirinko vaistus.

Tąkart Š. Narbutui nusišypsojo sėkmė – jis pateko tarp dvidešimties ligonių, kuriems ligonių kasos ryžosi kompensuoti moderniausius pasaulyje vaistus. Kad jie padeda, vaikinas netruko įsitikinti – jau dešimt metų, kai liga atsitraukė ir Šarūnas gyvena kaip visi kiti sveiki žmonės.

„Jaučiuosi taip, kaip jaučiasi mano bendraamžiai. Jei ne kasdien geriami vaistai ir reguliariai atliekami kraujo tyrimai, užmirščiau, kad sergu“, – teigia Š. Narbutas.

Kai liga atsitraukė, vaikinas nusprendė, kad galimybę gyventi privalo gauti ir kiti beveik du šimtai žmonių, kuriuos užklupo ši sunki liga. Š. Narbutas ėmė kovoti už teisę į gyvybę visiems. Ir jam pavyko! 2007 m. Šarūno inicijuotą peticiją pasirašė net 180000 žmonių ir jo istorijai apskriejus visus Lietuvos kampus, nepamirštant Seimo ir Vyriausybės, jau 2008 m. efektyvius vaistus gavo tirs kartus daugiau žmonių, o 2010 m. – visi lėtine mieloleukemija sergantys pacientai. Dabar ši liga yra nebe mirtinas kraujo vėžys, o liga su kuria galima gyventi ir visą gyvenimą.

Šarūnas Narbutas yra ir Europos pacientų tarybos narys. Įvairiose pasaulio šalyse jis skaito paskaitas apie ligonių teises ir padėtį. Tai, ką jis veikia Europoje, daro didelę įtaką ir mūsų šalies sergantiems žmonėms.

Sukelia chromosomų klaida

Vienas iš kraujo vėžių – lėtinė mieloleukemija prasideda kai dvi – 9-oji ir 22-oji – chromosomos ima keistis savo genetine medžiaga.

„Tada susikuria vadinamoji Filadelfijos chromosoma, kuri ima gaminti baltymą, dėl kurio ima daugintis vėžinės ląstelės“, – aiškina ligos prigimtį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas doc. dr. Rolandas Gerbutavičius.

Kodėl sveikame organizme įvyksta klaida, mokslininkai iki šiol nežino. Manoma, kad tam gali turėti įtakos cheminės medžiagos, radiacija, tačiau duomenų, kurie patvirtintų įtarimus, kol kas nepakanka.

Dažnai blogai nesijaučia

Mieloleukemija paprastai iš pradžių ligoniui nesukelia didelių negalavimų. Todėl ji ir vadinama lėtine.

„Neretai žmogus iš viso nieko blogo nejaučia, o liga jam nustatoma atsitiktinai, pavyzdžiui, rengiantis kokiai procedūrai ar per profilaktinę apžiūrą, atlikus kraujo tyrimą“, – teigia doc. R. Gerbutavičius.

Tačiau gali būti, kad dėl prasidėjusios ligos žmogus gali jaustis pavargęs, daugiau prakaituoti, būti silpna, kartais žmonės jaučia sunkumą po kairiuoju šonkaulių lanku ar juos neįprastai išberia. Tačiau kas iš mūsų nėra šitaip nėra jautęsis? Ir neskubame kreiptis į gydytojus. Todėl doc. R. Gerbutavičius tikina, jog visiems būtų pravartu bent retkarčiais profilaktiškai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą.

„Šeimos gydytojas, matydamas, kad ligonio kraujyje yra padaugėję leukocitų, trombocitų ar per mažai hemoglobino, jei padidėję jo kepenys ar blužnis, ima galvoti, kodėl taip atsitiko. Juk taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, leukocitų gali padaugėti, jei žmogus rūko, prasidėjus uždegimui, ištikus infarktui, sergant autoimunine liga, jei vartoja tam tikrų vaistų. Jei gydytojas neranda priežasties, kodėl pakito kraujas, ligonį turi siųsti mums – hematologams“, – aiškina onkologas.

Hematologai tokį ligonį vėl pradeda tirti, – atliekami sudėtingesni kraujo, kaulų čiulpų tyrimai. Jei įtariama leukemija, atliekami tikslūs citogenetiniai, – ląstelių ir molekuliniai tyrimai, kurie parodo mažiausius žmogaus genetinės medžiagos – mutacijų, chromosomų struktūros ir skaičiaus pokyčius. Jie padeda nustatyti, ar žmogaus organizme yra minėtoji Filadelfijos chromosoma.

Beje, remiantis molekuliniais tyrimais, gydytojai gali nuspręsti, koks konkrečiam pacientui gydymas bus efektyviausias, parinkti vaistą. Jie taip pat atliekami ir stebint, kaip kinta liga, vertinant atsinaujinimo pavojų, prognozuojant ateitį.

Gydo naujai

Neseniai lėtine mieloleukemija susirgusiems žmonėms buvo skiriama agresyvi chemoterapija, atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos. Vis dėlto tai buvo šansas gyventi.

Dabar nustačius lėtinę mieloleukemiją, ligoniui iš karto skiriami modernūs vaistai, vadinami taikinių terapija. Jie blokuoja Filadelfijos chromosomą, dėl kurios susiformuoja nenormalų fermentą tirozinkinazę koduojantis genas ir ląstelės kaulų čiulpuose ima nekontroliuojamai daugintis. Todėl šie vaistai dar vadinami tirozinkinazės inhibitoriais. Veikiant vaistui, Filadelfijos chromosoma nebegali išskirti tam tikrų medžiagų, todėl vėžinės ląstelės žūva.

Dabar Lietuvoje ligoniai gydomi trimis tokiais vaistai.

„Gydomi žmonės ima jaustis geriau, – kai liga atsitraukia, jeigu buvo padidėję kepenys ar blužnis, jie vėl tampa normalaus dydžio ir ima įprastai dirbti savo darbą. Tampa normalūs ir kraujo rodikliai. Tada vėžinių ląstelių sumažėja nuo 10 iki 100 kartų. Kai tai įvyksta, mes sakome, kad sulaukėme hematologinio atsako. Po to mūsų tikslas sumažinti vėžinių ląstelių kiek įmanoma daugiau, kad su jomis galėtų kovoti žmogaus imuninė sistema. Tam iš kaulų čiulpų turi pranykti Filadelfijos chromosoma. Kai tai įvyksta, vėžinių ląstelių ligonio organizme sumažėja 10–100 tūkstančių kartų. Tada džiaugiamės, kad sulaukėme visiško citogenetinio atsako“, – aiškina specialistas.

Nors vaistai padeda sumažinti vėžinių ląstelių tūkstančius kartų, jų ligonio organizme vis dėlto lieka. Todėl tokiam žmogui vaistai skiriami visą gyvenimą. Lietuvoje jau yra žmonių, kurie atsitraukus ligai jau gyvena 8–10 metų. „Jų kraujo rodikliai normalūs ir nerandame Filadelfijos chromosomos“, – teigia doc. R. Gerbutavičius.

Žengia toliau

Gydytojas pasakoja, kad kai pirmą kartą apie atrastus vaistus buvo paskelbta pasaulio hematologų konferencijoje, visi gydytojai atsistojo ir ėmė ploti mokslininkams.

„Iš pradžių dar manėme, kad jie ligą padės kontroliuoti dvejus– trejus metus, tačiau dabar matome, kad jie padeda ilgam“, – teigia gydytojas.

Anksčiau, kai nebuvo gydomi taikinių terapijos vaistais, dešimt metų išgyvendavo tik kas penktas lėtine mieloleukemija susirgęs žmogus, dabar – 80–90 procentų.

Nors lėtine mieloleukemija dažniau suserga vyresni žmonės, tačiau ji gali ištikti ir labai jaunus. Taip nutiko ir Šarūnui Narbutas. Doc. R. Gerbutavičius prisimena savo dvidešimtmetę pacientę, kuriai liga buvo nustatyta nėštumo metu. Pagimdžiusi ji buvo pradėta gydyti ir dabar laimingai gyvena, augina vaikelį.

„Jaunos moterys nori vaikučių – dabar tai įmanoma, – teigia specialistas. – Kai pasiekiamas gilus atsakas, vaistų jos nebevartoja ir pastoja. O kai pagimdo, joms vėl skiriame vaistų.“

Dabar Lietuvoje su šia liga gyvena daugiau kaip 350 žmonių. Prognozuojama, kad 2050 metais ES su lėtine mieloleukemija gyvens maždaug 300 tūkstančių žmonių. Todėl mokslininkai galvoja, kaip padarius, kad jiems nebereikėtų vartoti vaistų visą gyvenimą.

Įvairiose pasaulio šalyse buvo atliktos klinikinės studijos, kurios parodė, kad daugiau kaip 40 proc. ligonių, kuriems pasiekus remisiją buvo nutrauktas gydymas, liga nebeatsinaujino. Tačiau kitiems 60 procentų per pusę metų organizme vėl ėmė daugėti Filadelfijos chromosomų, nors jų kraujo rodikliai išliko geri. Suprantama, kad šiems žmonėms vėl būdavo skiriama vaistų.

Pasak gydytojo, didžioji dalis žmonių, vartodami vaistų, jaučiasi puikiai – dirba, augina vaikus. Bet kai kuriems pasireiškia švelnūs šalutiniai poveikiai, kuriuos galima valdyti kitais vaistais.

„Todėl ir mes pradedame galvoti, kaip mūsų ligoniams būtų galima saugiai liautis vartojus vaistų. Bandysime tai siūlyti savo pacientams“, – tikina docentas.

Vadinasi, nuo dar visai neseniai buvusios mirtinos ligos žmonės pasveiko. Tai patvirtina ir mokslo tyrimai.

Papildoma informacija:

• Lėtinė mieloleukemija, – dažnis – 0,8–1 100 tūkst. gyventojų.
• Lietuvoje suserga 20–25 žmonės per metus.
• Visomis onkologinėmis kraujo ligomis suserga 1000 žmonių per metus.
• Taikinių terapijos nauda: pacientas išvengia kaulų čiulpų transplantacijos, infekcijų pavojaus, nesunaikinamas imunitetas.