Ne maistas turi būti švenčių prasmė, o buvimo kartu jausmas

Prieš šventes tikriausiai nelieka nė vieno dietologo ar gastroenterologo, kurio nebūtų pakalbinę žurnalistai. Ne pirmus metus specialistai kalba apie proginio apsivalgymo žalą sveikatai. Tokie straipsniai, pasirodo, labai skaitomi, tačiau anšlagai prekybos centruose leidžia teigti, kad vargu ar jie daro kokį teigiamą poveikį. Atskirų mokslinių studijų reikalaujantis klausimas, kodėl tiek daug valgome. Ir išliekanti viltis, kad gal kitokios švenčių prasmės suvokimas pagaliau sustabdys lietuvišką proginį apsirijimą.

Reklama

Valstybinis turtas

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis sako, kad jau seniai reikėjo įdiegti sąvoką „sveikatinančioji mityba“.

„Suvokiame, kad maistas daro didelį poveikį mūsų sveikatai. Kaip gydytojas kardiologas tai galiu patvirtinti pasitelkdamas kiekvieną savo pacientą. Todėl ir maistą turime vertinti kaip svarbų mūsų sveikatos aspektą. Bet kuri mityba gali būti sargdinanti ar sveikatinanti“, - sako profesorius.

Jis pabrėžia, kad šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje daug pinigų skiriama patologijos, t.y. ligų diagnostikai ir gydymui (7 mlrd. 101 mln.) ir gerokai mažiau rizikų susirgti mažinimui (78 mln.).

„Valstybiniu mastu daug dėmesio skiriama miškų išsaugojimui – jie kertami, medžiai genėjami, jauni ūgliukai saugomi nuo laukinių gyvūnų ir t. t. Kodėl žmogaus sveikata nevertinama kaip valstybinis turtas? Visuomenės informavimas apie sveikatinančią mitybą, nuoseklus švietimas turi vykti visus metus. Maistas gali apsaugoti nuo ligų ir gali gydyti. Dabar viešoje erdvėje yra daug kalbančių, eiliniam žmogui sunku susigaudyti, todėl neretai pasirenkama pozicija nieko nedaryti ir likti savo ydinguose įpročiuose“, - sako gydytojas kardiologas.

Kur dingo švenčių prasmė

„Man greitai bus šešiasdešimt ir aš jau šešiasdešimtą kartą švęsiu Kūčias laikydamasis visų lietuviškų tradicijų. Susirenka mano tėvai, vaikai, anūkai, apie keturiasdešimt žmonių. Visi suneša savo patiekalus. Mes jau skaičiuojam ne dvylika, o dvidešimt keturis ar net trisdešimt šešis patiekalus. Labai puikiai leidžiam laiką, bendraujam“, - pasakoja prof. A. Kirkutis.

Gydytojas kardiologas, apsilankęs Indijoje, vieno vietinio mediko moksliniame centre, pabandė ir vietinę, vegetarišką virtuvę. Jam tie patiekalai patiko ir jis jau penkerius metus laikosi vegetarinės mitybos principų.

„Kūčios yra labai vegetariška šventė. Mano suvokimu, mėsa yra prastesnės kokybės maistas, toks dabar yra mūsų šeimos sprendimas, mes įkyriai jo nekišame. Tik klausiame, jeigu galima valgyti geriau, kodėl valgome blogiau?“ – sako A. Kirkutis.

Profesorius sako, jog lietuviškose tradicijose, kai taip akcentuojamas maistas, jis labai pasigenda tikrosios švenčių prasmės. „Kalėdos - ypatingas metas, kai žmogaus dvasia įgyja kitą vertę. Mes taip retai šnekame apie dvasinę žmonių sveikatą. Per Kalėdas linkime vieni kitiems ramybės. Jeigu turi ramybę, turi ir sveikatą. Per Kalėdas aplankykime tėvus, prisiminkime tas vietas, iš kur kilome, gal ten nuvažiuokime. Tai stiprūs dalykai, kurie mus pakrauna ir tos geros energijos mums paskui užtenka visus metus“, - tiki prof. A. Kirkutis.

Kad tik užtektų laiko

„Lietuvių mitybos įpročiai, dar pastiprinami tradicijomis,  yra labai blogi. Valgoma daug gyvulinės kilmės maisto ir tai lemia blogus sveikatos rodiklius. Pagal daugelį sveikatos rodiklių esame paskutiniai ir tai geriausias įrodymas to, kad netinkamai maitinamės. Be to, dar mažai judame ir turime prastą psichoemocinę būklę“, - sako prof. A. Kirkutis.

Savo pacientams gydytojas rodo plakatą, kur pavaizduota kraujagyslė žmogaus, kuris vartoja daug riebaus maisto, bei sveikos kraujagyslės vaizdas. „Parodau žmogui jo kraujagyslės vaizdą ir prašau sulyginti su plakatu.  Kai žmogus pamato, kad jo kraujagyslė tokia pati, kaip ir to valgančio riebiai, dar priduriu, kad tas žmogus jau yra miręs. Kalbėti švelniau jau nebegaliu, žmonės neretai neturi laiko, jie turi skubiai keisti savo gyvenimo būdą“, - sako profesorius.

Kitais metais A. Kirkutis vyks į vieną iš JAV universitetų susitikti su garsiu kardiologu, kuris paskyrė daug laiko studijuodamas mitybos ir išeminės širdies ligos ryšį. Jo knyga jau verčiama į lietuvių kalbą. A. Kirkutis sako, kad laikantis jo mitybos rekomendacijų galima per dvejus metus pakoreguoti, sumažinti ir net visai išvalyti aterosklerozines plokšteles iš kraujagyslių.

„Viską galime patys pakeisti – savo sveikatos rodiklius, savo įpročius, tradicijas. Net ir tradiciją apsivalgyti per šventes irgi galime nesunkiai pakeisti, tiesiog pradėję dėti akcentus ant kitų dalykų“, - įsitikinęs prof. A. Kirkutis.

Kodėl nesistengiame

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto prof. Rimantas Stukas ne vienerius metus tyrinėja lietuvių mitybos įpročius. Priekaištų mums jis turi ne vieną – valgome riebiai (mėgstame sviestą), nevartojame šviežių daržovių (60 proc.), todėl negauname reikiamų maisto medžiagų. Ir nors daug sergame, vis tiek kreivai žiūrime į maisto papildus. „Mūsų atlikti išsamūs mitybos tyrimai parodė, kad deklaratyvus lietuvių pasakymas „mes vartojame maisto papildus“ (62 proc.) yra tik iš dalies tiesa. Pasiaiškinus, kiek laiko ir kaip nuosekliai vartojami maisto papildai, išaiškėjo, kad tik 6 proc. vartoja juos nuolat. Kaip tikimės būti sveiki, jeigu su maistu gauname ko nereikia, ko reikia negauname ir net nesistengiame kažkaip tą išspręsti?“- retoriškai klausia prof. R. Stukas.

Profesorius sako, jog nenori būti blogu pranašu, tačiau sunkiausiu sveikatai laikotarpiu, kai beveik nėra saulės, kai mažai judame, natūraliai vaisiuose ir daržovėse sumažėja maistinių medžiagų, mes dar kemšame į save naudos mums neteikiantį maistą. Ir tai gali turėti labai neigiamų pasekmių sveikatai.

„Kalėdinis, dvi dienas besitęsiantis apsivalgymas, Naujųjų metų užstalės tradicijos – tai vieni sudėtingiausių išbandymų mūsų organizmui. Žiemos laikotarpiu reikėtų ypač daug dėmesio skirti mitybai, pasitelkti maisto papildus. Nesaikingas maisto vartojimas gali baigtis labai ūmiomis būklėmis, kurias tenka spręsti ir gydymo įstaigose. Kalėdų patiekalai yra labai sotūs, juose daug riebalų. Kai valgome riebiai ir daug, mūsų virškinimo sistema nesugeba su tuo susidoroti. Gali paūmėti įvairios lėtinės ligos, kasos, virškinimo sistemos susirgimai. Nuo to padės apsisaugoti saikingumas. Ragaukite, mėgaukitės, tačiau valgykite po nedaug ir nesėdėkite visą dieną prie stalo“, - patarė mitybos specialistas.

Be rizikos sveikatai

„Kiekviena šventė turi savo prasmę ir svarbiausia, kad ta prasmė nebūtų prarasta. Ir akcentas turi būti į šventės prasmę, o ne į tai, ką valgome. Aišku, Kūčių tradicija glaudžiai susijusi su maistu – čia ant stalo dedami tam tikri patiekalai, jų skaičius didelis, jie įvairūs. Tačiau pažiūrėkime, kokie tie patiekalai – gyvulinių riebalų čia nėra, nėra riebalų, kurie skatina širdies bei  kraujagyslių ligas. Ant Kūčių stalo yra žuvies. Tai puikus baltymų šaltinis, jeigu ji riebi, joje yra mums reikiamų omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Iš mitybos įpročių tyrimo matyti, kad lietuviai retai valgo žuvį ir omega-3 riebalų rūgščių negauna, nors jos taip reikalingos gerai širdies, imuninės sistemos veiklai. Aš tik norėčiau priminti elementarią, tačiau pagrindinę sveikos mitybos taisyklę – nepersivalgyti. Mėgaujantis maistu svarbiausia nepamiršti švenčių tradicijų ir neprarasti saiko jausmo”, - pabrėžė prof. R. Stukas.