Ne vien melsvabakterėmis žydintis vanduo gali būti kaltas dėl alergijos

Atėjo vasara su liūtimis ir dienų kaitra, tropinėmis naktimis ir nepaprastai šiltu ežerų ir tvenkinių vandeniu. Saulėtas dienas praleisti prie vandens – vos ne kiekvieno iš mūsų svajonė, tačiau tokias karštas dienas mėgsta ir vandens padarėliai, kurių elgesys žmogui yra labai nemalonus.

Reklama

Vandens paukščių organizme parazituoja siurbikės – šistosomos. Pasaulyje jų žinoma apie 130 rūšių, iš kurių apie 70 proc. yra paukščių. Kaip tarpinį šeimininką šistosomos taip pat naudoja kai kurias sraigių rūšis.

„Šistosomos – įdomūs gyvūnai. Patinėliai visą gyvenimą nešioja patelę tam tikroje pilvinėje vagelėje, dar galima vaizdžiai išsireikšti – savo glėbyje. Taip abiem draugiškai begyvenant paukščių kraujagyslių sistemoje, patelės produkuoja kiaušinėlius. Su paukščių išmatomis šistosomų kiaušinėliai pasišalina į vandenį, iš kiaušinėlių išsirita lervutės (miracidijos), kurios vandenyje aktyviai ieško tam tikros rūšies sraigių (tokia paieška užtrunka maždaug apie 20 val.) ir intensyviai skverbiasi į jų kūnus. Lervučių brendimas sraigės kūne užtrunka nuo 3 iki 10 savaičių. Sraigėje parazitas ima daugintis it pašėlęs ir iš sraigės į vandenį pradeda plūsti gausybė paskutinės lervos stadijos gyvūnų – cerkarijų. Masinėse sraigių susikaupimo vietose 1 ml vandens gali būti 5–7 tūkstančiai cerkarijų“, – pasakoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.

Vandens paukščių šistosomų cerkarijos – pailgos lervos su dvišaka uodega. Šios lervos koncentruojasi vandens paviršiuje ir reaguoja į judantį potencialaus šeimininko šešėlį, į šiluminį bei cheminius dirgiklius (linolo ir linoleno rūgštys). Kai cerkarijos pajunta šiuos dirgiklius – puola. Vidutiniškai cerkarija įsiskverbia į odą per 4 minutes. Vienos cerkarijos skvarbus elgesys ir skverbimosi metu susidariusios išskyros skatina kitas cerkarijas skverbtis į tą pačią vietą. Kadangi žmogaus odoje yra didesnė nesočiųjų riebalų koncentracija ir didelis neapsaugotas odos plotas (pvz., antis kaip būsimas šeimininkas yra maža ir plunksnuota), cerkarijoms patogiau pulti žmogų. Tik šios lervos nežino, kad žmogus joms bus biologinė aklavietė, ir jos ne ten pataikė.

Kuo žmogui pasireiškia vandens paukščių cerkarijų invazija?

Įsiskverbimo vietoje pradeda niežėti ir dilgčioti odą, gali atsirasti deginimo jausmas. Šie reiškiniai gali tęstis iki 2 dienų, kai kuriems asmenims – ir savaitę. Reiškinių intensyvumas priklauso nuo to, kiek cerkarijų skverbėsi į odą ir nuo žmogaus individualaus jautrumo. Odos dilgčiojimas atsiranda maždaug po kelių minučių po kontakto su cerkarijomis. Paros bėgyje atsiranda dėmelės, kurios virsta į 3–8 mm skersmens niežtinčias papules. Dėl bakterinės infekcijos gali susidaryti pustulės. Visa tai pamažu, per 4–10 dienų, išnyksta, tik tose vietose gali neilgam likti 1–4 mm skersmens pigmentinės dėmelės.

Pakartotinai susidūrus su cerkarijomis būna žymiai ryškesni invaziniai reiškiniai: difuzinė edema, eriteminės papulės, papulovezikulės. Gali patinti limfmazgiai, galūnės, gali prasidėti pykinimas, viduriavimas, karščiavimas.

Labiausiai šistosomų cerkarijos paveikia mažuosius, mat vaikai braidžioja sekliuose vandenyse, kur yra didžiausia šių parazitų koncentracija.

Kas dar vilioja vandens paukščių šistosomų cerkarijas?

1.Apsauginiai kremai, kurių pagrindas yra augalinis aliejus ir kuriame yra didelis kiekis nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

2. Kremai, kurie turi dimetikonų ir silikoninių aliejų.

Kokie būdai padeda apsisaugoti nuo vandens paukščių šistosomų cerkarijų įsiskverbimo?

1. Stiprus nusitrynimas rankšluosčiu išlipus iš vandens.

2. Odos valymas spiritiniu tirpalu prieš maudantis ir po maudynių.

3. Kai kurių vandeniui atsparių kremų naudojimas apsaugai nuo saulės.

4. Jei yra sąlygos – prausimasis karštu (kiek galima kentėti) vandeniu su muilu po maudynių ežere ar tvenkinyje.