Ne visi apgamai – piktybiniai

„Kai sužinau, kad koks garsus žmogus mirė nuo melanomos, pagalvoju, kad ir man tai grėsė“, – atsidūsta Romas.

Ligą aptiko laiku

Kartą, prausdamasis duše, vyras pajuto, kad apgamas ant nugaros tapo labai jautrus. Iki tol niekada nestebėjęs ir neapžiūrinėjęs savo apgamų, Romas nutarė kreiptis į gydytoją. Tyrimai parodė ankstyvąją melanomos stadiją, tad buvo nutarta kuo skubiau ją operuoti ir apgamą pašalinti. Po operacojos gydytojas Romui liepė profilaktiškai tikrintis ir stebėti savo kūną, nes melanoma gali atsinaujinti.

Įgimti ir įgyti apgamai

Pasak Vilniaus lazerinės dermatologijos centro gydytojo onkodermatologo Viktoro Sidorovo, pigmentinių dėmių (apgamų) atsiradimui įtakos turi mūsų genai ir išoriniai veiksniai: saulė, UV spinduliai. Kiekvienas iš mūsų turi įgimtų ir įgytų apgamų. Įgyti apgamai – tai nedidelės dažniausiai iki 1 cm skersmens didžio, ryškių ribų, hiperpigmentuotos dėmės ar papulės (mazgeliai), sudarytos iš melanocitų (žmogaus pigmentinių ląstelių, kuriose susidaro melaninas) sankaupų odoje. Apgamai dažniausiai atsiranda vaikystėje ir jaunystėje. Įgimti apgamai yra nuo gimimo, nors kai kurių tipų apgamai atsiranda per pirmus gyvenimo metus. Tai taip pat yra melanocitų sankaupos odoje. Įgimti apgamai būna labai įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.

Ne visi apgamai turi polinkį supiktybėti. Ikivėžiniai apgamai vadinami atipiniais arba displastiniais. Tokie apgamai yra pavojingi.

Svarbiausi požymiai

V. Sidorovas teigė, kad yra penki vadinamieji ABCDE kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti, ar pigmentiniai dariniai keičiasi: A – asimetrija, B – kontūro nelygumai, C – spalvos pakitimai, D – didesnis nei 5 mm skersmuo, E – iškilimas/augimas. Pastebėjus pakitimus, būtina kreiptis į gydytoją. Ne visuomet užtenka apžiūrėti apgamą plika akimi, kad būtų galima pasakyti, ko tikėtis. Todėl apsilankius pas gydytoją atliekama siaskopija. Tai procedūra, padedanti gydytojui anksti diagnozuoti pavojingus odos pokyčius. Gydytojas, prie apgamo pridėjęs specialų prietaisą – siaskanerį, po kelių sekundžių monitoriuje mato vidinę pigmentinio darinio struktūrą ir gali tiksliau diagnozuoti ligą. Kartasis apgamas tiriamas histologiškai (mikroskopu tiriamas visas apgamas arba jo dalis).

Ligą lemia genai

Didesnę riziką susirgti melanoma turi žmonės, kurių giminaičiai sirgo arba serga šia liga, taip pat pacientai su displastiniu apgamų sindromu (kada yra daug pakitusių apgamų), žmonės, kurių oda yra I ir II tipo, mėlynakiai, šviesiaplaukiai, turintieji daugiau kaip 50 apgamų. Ilgas buvimas saulėje, deginimasis soliariume irgi padidina riziką susirgti melanoma.

Kilus bent menkiausiam įtarimui, rekomenduojama dėl apgamų konsultuotis su dermatologu. Siekiant išvengti melanomos, būtina naudoti apsauginius kremus (saulės apsaugos faktorius (SPF) būtų ne mažesnis nei 20). Nuo 11 iki 16 valandos rekomenduojama nesideginti. Pastebėjus naują apgamą, ypač jeigu jis auga arba keičiasi, reikia kuo skubiau kreiptis į specializuotą įstaigą.

Atkreipkite dėmesį, ar nepakito apgamo spalva, simetrija, ribos, skersmuo, ar tas apgamas neiškilo labiau nei kiti, ar neatsirado naujas, greitai augantis apgamas.

Pastebėję, kad apgamas ėmė keistis arba atsirado kuris nors iš anksčiau išvardytų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą.

Odos vėžio profilaktikai ypač svarbu reguliariai konsultuotis su specialistais ir nuolat nuodugniai apžiūrėti odą.