Ne visi vadovai pripažįsta, kad karaliauti gydymo įstaigose jiems liko pusantrų metų

Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis sugirgždino pusės šalies gydymo įstaigų vadovų kėdes. Mat daugiau nei dešimtmetį vadovaujantiesiems tai pačiai įstaigai poste išsilaikyti belieka pusantrų metų. O po to jie turės vienintelę galimybę – kartu su kitais pretendentais dalyvauti viešajame konkurse dėl pageidaujamų pareigų.  Deja, regis,  ne visiems Vakarų regiono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams lengva priimti šį faktą.

Reklama

Atleidimas gresia Klaipėdos ligoninių vadovams

Šitokį sprendimą Seimas priėmė, sureaguodamas į šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą. Tiesa, su tam tikromis išlygomis. Mat prezidentė siūlė nustatyti ir vadovų amžiaus cenzą, ir kadencijų skaičių – ne daugiau kaip dvi vienoje įstaigoje. Šiuos pasiūlymus seimūnai atmetė, bet pasiūlymą svarstydami pakartotinai  apsisprendė, kad viešųjų ir biudžetinių gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovai kas penkeri metai dalyvaus viešajame konkurse. Gruodžio  pradžioje priimtos įstatymo pataisos įsigalios šį vidurvasarį. Su didžiausiu nerimu liepos 1 d. laukia tie biudžetinių gydymo įstaigų vadovai, kurie savo postuose užsisėdėję ilgiau nei dešimtmetį. Nes suėjus metams nuo minimų įstatymo pataisų įsigaliojimo jie bus atleidžiami iš darbo. Tiesa, kaip jau minėjome – su galimybe vėl pretenduoti į šį postą.

Kaip išsiaiškino „Vakarų Lietuvos medicina“, mūsų regione tai gresia Klaipėdos universitetinės (KUL), Jūrininkų (KJL) ir Respublikinės ligoninių bei Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovams. KUL vadovas Vinsas Janušonis, regis, to nepripažįsta. Į portalo klausimą, kiek metų vadovaująs ligoninei, atsakė, kad „daugiau nei 10 metų“, o paprašytas atskleisti, kaip jaučiasi, žinodamas, kad nuo vasaros dirbti jam liks tik metai, atkirto: „Nemačiau dar to įsakymo, tik apie jį girdėjau. Komentuoti galėsiu tik jį perskaitęs“.

KJL vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga buvo šnekesnis bei gan pozityviai nusiteikęs – tikino naują tvarką vertinąs labai teigiamai. Anot jo, viskas taip ir turi būti. „Panašu, kaip su vadovų atestacija, kuri irgi būdavo kas penkeri metai. Man irgi yra tekę du kartus atestuotis. Dabar tos atestacijos pakeistos į konkursus kas penkerius metus. O juk amžiaus cenzo nėra, kadencijų skaičiais irgi, galima bus dalyvauti konkurse, - optimizmo neslėpė J. Sąlyga. – Be to, laiko dar daug yra, galbūt dar bus priimti ir kokie nors poįstatyminiai aktai“.

Gydytojas prisipažino vadovaująs ligoninei „turbūt jau 20 metų“. Paprašytas pakomentuoti prezidentės viešus pasisakymus, kad tiek ilgai sėdėti viename poste tolygu karaliauti tai įstaigai, nusijuokė: „Yra ir dvigubai ilgiau už mane „karaliaujančių“. Kas? Pavyzdžiui, mano kaimynas (KUL vadovas V. Janušonis. – Autorės pastaba). Dar sovietiniais laikais jis užėmė šį postą“, - sakė J. Sąlyga, o pasibaigus pokalbiui  nepasivargino patikslinti savo teiginių ir perskambinęs pranešė ir datą, nuo kurios kaimynas vadovaująs uostamiesčio ligoninei – anot jo, nuo 1982-ųjų.

"Spręs steigėjas"

„Valdžia – nuo Dievo, tad kaip yra, taip yra. Reikia jos klausyti, - šitaip savo požiūrį į naująsias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas išreiškė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, įstaigai vadovaujantis jau 11 metų. – Yra toks posakis: nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti. Dviprasmiškas klausimas, dviprasmiškas ir atsakymas. O aš manau, jei Prezidentūra ir Seimas laikosi tokio požiūrio, tad gal jie ir gerai mąsto. Tai valstybinės reikšmės klausimai, ir negaliu jų kritikuoti. O įstatymo reikia laikytis tokio, koks jis yra“.

Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Audrius Stankevičius irgi atsisakė komentuoti praėjusios savaitės Seimo sprendimus. „Kai perskaitysiu, tada ir vertinsiu“. Kadangi A. Stankevičius taip pat priklauso ilgiausiai tame pačiame poste dirbančiųjų vadovų kategorijai, „Vakarų Lietuvos medicina“ pasiteiravo ir jo, kaip vertinąs nelinksmą perspektyvą, jog po pusantrų metų teks atsisakyti einamų pareigų. „Steigėjas tai spręs“, - tikino pašnekovas. Ir kiek nurimęs pridūrė, kad pats irgi dalyvausiąs konkurse.

Trūksta aukšto lygio vadovų

Naujausios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos numato, kad mažiau nei dešimtmetį, bet daugiau nei penkerius metus vadovaujantys gydymo įstaigai vyriausieji gydytojai nuo liepos 1 d. dirbs tol, kol sueis dešimties metų terminas. Tuomet jie taip pat bus atleisti iš pareigų, bet su teise dalyvauti konkurse toms pačioms pareigoms eiti. Į šią kategoriją patenkantys portalo pašnekovai akivaizdžiai buvo ramesni už pirmuosius.

Šeštus metus Šilutės ligoninei vadovaujantis Darius Steponkus neslėpė, kad daugiau nerimo  vadovams  būtų suteikęs sprendimas įtvirtinti prezidentės siūlytą amžiaus ir kadencijos cenzą. „Tokiu atveju visoje Lietuvoje būtų pakeista apie 80 proc. gydymo įstaigų vadovų, - kalbėjo D. Steponkus. – O šis sprendimas švelnesnis, ir tai yra gerai. Jeigu žinotum, kad po penkerių metų nebegalėsi čia sugrįžti, tai vadovų ir nemotyvuotų dirbti. Tačiau dar nesu labai gerai įsigilinęs į šias įstatymo pataisas, tad negaliu reikšti labai tvirtos nuomonės. O manęs tiesiogiai kol kas šie pokyčiai ir neliečia. Turiu du diplomus – gydytojo ir sveikatos vadybos studijų. Todėl manau, kad darbo vis tiek susirasiu. Tačiau kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą - gana neramu, kad ji nebūtų išbalansuota. Juk naujo vadovo atėjimas sąlygoja ir daugiau pokyčių įstaigoje. O gal jis, tarkim, nuspręs, kad ligoninei nereikalingas chirurgijos skyrius? Jei neliks tokių paslaugų, gal paskui nebereiks ir reanimacijos skyriaus. Tai grubus pavyzdys, bet jis rodo, kad vienu metu pakeisti visko neįmanoma. Išjudinus vieną dalį, vyksta grandininė reakcija, o kur ji nuves – nežinia“.

Šilutiškis atkreipė dėmesį ir į tai, kad mūsų šalyje trūksta aukšto lygio vadovų sveikatos srityje.

Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovas Egidijus Rimkus portalui sakė pokyčius vertinąs labai teigiamai. Kurorto poliklinikai vadovaujantis apie septynerius metus gydytojas įsitikinęs, kad įstatymo pataisos bus stimulas gydymo įstaigų vadovams judėti į priekį: „Vyks konkursai, vyriausieji gydytojai atnaujins žinias – tai gerai“.

Pasikeis pusė vadovų

Portalo šnekintas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas išaiškino, kad, pasirodo, šalies vadovė komitetui užbėgusi už akių su pasiūlymu, bet tai, anot jo, išėję tik į naudą. „Kai tik Seimas priėmė Nacionalinio saugumo koncepciją, pripažino - ilgas darbas, po 10-20 metų, vienoje įstaigoje sudaro sąlygas atsirasti korupciniams ryšiams, pavyzdžiui, su tiekėjais, - kalbėjo A. Matulas. – Tačiau, kol mūsų komitetas rengė sprendimo projektą Seimui, mus aplenkė prezidentė. Tačiau Seimas jį atmetė, bet dabar pasiekė kompromisą. Konkursuose galės dalyvauti net ir buvę vyriausieji gydytojai, neribojamas ir amžius. Be to, į gydymo įstaigos vadovo postą galės pretenduoti ne tik medikai, bet ir teisininkai, vadybininkai. Išdirbusieji 10 metų ir daugiau galės su jais grumtis eilėje dėl posto“.

Komiteto pirmininko teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai, per metus šalyje pasikeis daugiau nei pusė gydymo įstaigų vadovų. Vakarų regione, anot jo, santykis išlieka toks pat. „Vis dėlto prezidentės ir korupcijos prevencijos idėjos bus įgyvendintos, o įstaigų vadovai turės impulsą siekti kuo geresnių darbo rezultatų, išvengti skundų, - savo mintis tęsė A. Matulas. – Nors, mano manymu, prezidentės siūlymas buvo radikalesnis ir geresnis. Vis dėlto ir toks Seimo sprendimas ardys galimus korupcinius ryšius. Be to, mes praplėtėme įstatymo taikymą, nei buvo siūlyta Prezidentės  - nuo viešųjų įstaigų iki biudžetinių ir sveikatos priežiūros“.

Šalies vadovė Seimo sprendimu irgi patenkinta. „Visi tikslai, kurių prezidentė siekė, pasiekti“, - paprašyta atskleisti, kaip šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vertina praėjusią savaitę Seimo priimtas įstatymo pataisas, „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.

Šalies žiniasklaidoje prezidentė ne kartą pasisakė, kad reikalingos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kuriomis remiantis jų vadovų rotacija vyktų kas penkerius metus. D. Grybauskaitės siūlymu gydymo įstaigų vadovai poste neturėtų užsibūti ilgiau nei dvi kadencijas, o vyresni nei 65 metų visai negalėtų eiti šių pareigų. Tokie pokyčiai, D. Grybauskaitės manymu, neleistų susiformuoti ydingiems asmeniniams ar grupiniams interesams, pranokstantiems pacientų gerovę. Be to, atsivertų daugiau galimybių jauniems ir gabiems profesionalams, būtų užtikrintas efektyvesnis įstaigų valdymas, rastųsi daugiau demokratijos ir skaidrumo.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt