Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis sugirgždino pusės šalies gydymo įstaigų vadovų kėdes. Mat daugiau nei dešimtmetį vadovaujantiesiems tai pačiai įstaigai poste išsilaikyti belieka pusantrų metų. O po to jie turės vienintelę galimybę – kartu su kitais pretendentais dalyvauti viešajame konkurse dėl pageidaujamų pareigų. Deja, regis, ne visiems Vakarų regiono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams lengva priimti šį faktą.
Atleidimas gresia Klaipėdos ligoninių vadovams
Šitokį sprendimą Seimas priėmė, sureaguodamas į šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą. Tiesa, su tam tikromis išlygomis. Mat prezidentė siūlė nustatyti ir vadovų amžiaus cenzą, ir kadencijų skaičių – ne daugiau kaip dvi vienoje įstaigoje. Šiuos pasiūlymus seimūnai atmetė, bet pasiūlymą svarstydami pakartotinai apsisprendė, kad viešųjų ir biudžetinių gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovai kas penkeri metai dalyvaus viešajame konkurse. Gruodžio pradžioje priimtos įstatymo pataisos įsigalios šį vidurvasarį. Su didžiausiu nerimu liepos 1 d. laukia tie biudžetinių gydymo įstaigų vadovai, kurie savo postuose užsisėdėję ilgiau nei dešimtmetį. Nes suėjus metams nuo minimų įstatymo pataisų įsigaliojimo jie bus atleidžiami iš darbo. Tiesa, kaip jau minėjome – su galimybe vėl pretenduoti į šį postą.
Kaip išsiaiškino „Vakarų Lietuvos medicina“, mūsų regione tai gresia Klaipėdos universitetinės (KUL), Jūrininkų (KJL) ir Respublikinės ligoninių bei Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovams. KUL vadovas Vinsas Janušonis, regis, to nepripažįsta. Į portalo klausimą, kiek metų vadovaująs ligoninei, atsakė, kad „daugiau nei 10 metų“, o paprašytas atskleisti, kaip jaučiasi, žinodamas, kad nuo vasaros dirbti jam liks tik metai, atkirto: „Nemačiau dar to įsakymo, tik apie jį girdėjau. Komentuoti galėsiu tik jį perskaitęs“.
KJL vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga buvo šnekesnis bei gan pozityviai nusiteikęs – tikino naują tvarką vertinąs labai teigiamai. Anot jo, viskas taip ir turi būti. „Panašu, kaip su vadovų atestacija, kuri irgi būdavo kas penkeri metai. Man irgi yra tekę du kartus atestuotis. Dabar tos atestacijos pakeistos į konkursus kas penkerius metus. O juk amžiaus cenzo nėra, kadencijų skaičiais irgi, galima bus dalyvauti konkurse, - optimizmo neslėpė J. Sąlyga. – Be to, laiko dar daug yra, galbūt dar bus priimti ir kokie nors poįstatyminiai aktai“.
Gydytojas prisipažino vadovaująs ligoninei „turbūt jau 20 metų“. Paprašytas pakomentuoti prezidentės viešus pasisakymus, kad tiek ilgai sėdėti viename poste tolygu karaliauti tai įstaigai, nusijuokė: „Yra ir dvigubai ilgiau už mane „karaliaujančių“. Kas? Pavyzdžiui, mano kaimynas (KUL vadovas V. Janušonis. – Autorės pastaba). Dar sovietiniais laikais jis užėmė šį postą“, - sakė J. Sąlyga, o pasibaigus pokalbiui nepasivargino patikslinti savo teiginių ir perskambinęs pranešė ir datą, nuo kurios kaimynas vadovaująs uostamiesčio ligoninei – anot jo, nuo 1982-ųjų.
Naujausios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos numato, kad mažiau nei dešimtmetį, bet daugiau nei penkerius metus vadovaujantys gydymo įstaigai vyriausieji gydytojai nuo liepos 1 d. dirbs tol, kol sueis dešimties metų terminas. Tuomet jie taip pat bus atleisti iš pareigų, bet su teise dalyvauti konkurse toms pačioms pareigoms eiti. Į šią kategoriją patenkantys portalo pašnekovai akivaizdžiai buvo ramesni už pirmuosius.
Šeštus metus Šilutės ligoninei vadovaujantis Darius Steponkus neslėpė, kad daugiau nerimo vadovams būtų suteikęs sprendimas įtvirtinti prezidentės siūlytą amžiaus ir kadencijos cenzą. „Tokiu atveju visoje Lietuvoje būtų pakeista apie 80 proc. gydymo įstaigų vadovų, - kalbėjo D. Steponkus. – O šis sprendimas švelnesnis, ir tai yra gerai. Jeigu žinotum, kad po penkerių metų nebegalėsi čia sugrįžti, tai vadovų ir nemotyvuotų dirbti. Tačiau dar nesu labai gerai įsigilinęs į šias įstatymo pataisas, tad negaliu reikšti labai tvirtos nuomonės. O manęs tiesiogiai kol kas šie pokyčiai ir neliečia. Turiu du diplomus – gydytojo ir sveikatos vadybos studijų. Todėl manau, kad darbo vis tiek susirasiu. Tačiau kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą - gana neramu, kad ji nebūtų išbalansuota. Juk naujo vadovo atėjimas sąlygoja ir daugiau pokyčių įstaigoje. O gal jis, tarkim, nuspręs, kad ligoninei nereikalingas chirurgijos skyrius? Jei neliks tokių paslaugų, gal paskui nebereiks ir reanimacijos skyriaus. Tai grubus pavyzdys, bet jis rodo, kad vienu metu pakeisti visko neįmanoma. Išjudinus vieną dalį, vyksta grandininė reakcija, o kur ji nuves – nežinia“.
Šilutiškis atkreipė dėmesį ir į tai, kad mūsų šalyje trūksta aukšto lygio vadovų sveikatos srityje.