Neaiškios kilmės sutrikimus gydantis M. Jasulaitis: „Aš nesu daktaras Hausas“

Gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Mindaugo Jasulaičio biografijoje, darbo problematikos skiltyje, vienas iš punktų nurodo „pagalbą gydant neaiškios kilmės sveikatos sutrikimus“. Žurnalistę, ieškojusią specialisto pakomentuoti kita tema, šis sakinys sudomino: mintyse jau piešėsi lietuviškojo daktaro Hauso vaizdinys. Vis dėlto psichoterapeutas-psichiatras netrukus vaizduotę išblaškė: „Turiu nuvilti. Nekvepia čia nei daktaru Hausu, nei X failais“.

Reklama

„Neaiškios kilmės sveikatos sutrikimai – tai nemalonūs jutimai ar skausmai, dažnai „besimėtantys“ po visą kūną, tiesiogiai nesusiję su organų pažeidimu. Nepaisant to, jie verčia kentėti bei ženkliai blogina gyvenimo kokybę“, – paaiškino M. Jasulaitis.

Sutrikimai gali pasireikšti simptomais, susijusiais su širdies ir kraujagyslių (duria, maudžia širdį, dažnas, neritmiškas plakimas), virškinamojo trakto (pykinimas, viduriavimas, svorio kitimas, padidėjęs ar sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, „kąsnio“ jausmas gerklėje), kvėpavimo (įkyrus kosulys, dažnas kvėpavimas, oro trūkumo jausmas) ir kitomis organizmo sistemomis (galvos skausmas, svaigimas, galūnių šalimas, nervingumas, silpnumas, nuovargis, pernelyg didelis prakaitavimas, lytinės funkcijos sutrikimai ir t. t.).

Prieš patekdami pas Romuvos klinikos psichiatrą-psichoterapeutą M. Jasulaitį ar jo tos pačios srities kolegas, žmonės, iškankinti jau minėtų simptomų, dažniausiai būna pasikonsultavę su savo šeimos gydytoju, o pastarojo dažnai buvę nusiųsti ir pas kardiologą, gastroenterologą ar kitą specialistą. Atlikę reikalingus tyrimus jie nustato, kad organas, su kuriuo pacientas sieja simptomus, pavyzdžiui, skrandis, yra sveikut sveikutėlis.

„Trumpam tai nuramina, tačiau kartu sukelia nerimą. Ar gali taip skaudėti sveiką kūno dalį? O jei man laiku nenustatys grėsmingos ligos?“ – tokių ir panašių minčių apimti žmonės dažniausiai galiausiai atsiduria M. Jasulaičio kabineto kėdėje.

Kalta vegetacinė nervų sistema

Pacientas išklausomas, įvertinami atlikti tyrimai ir neretai paaiškėja tikrasis nusiskundimų kaltininkas – pasirodo, kad kenčiama ne dėl paties organo pažeidimo, tačiau dėl sutrikusios jo reguliacijos, priklausomos nuo vegetacinės nervų sistemos.

„Vegetacinė (autonominė) nervų sistema veikia savaime, nepriklausomai nuo mūsų valios, tačiau yra stipriai susijusi su mūsų emocijomis (nerimu, baime, pykčiu ir pan.). Ji valdo visus vidaus organus: reguliuoja jų veiklos intensyvumą taip, kad organizmas galėtų tinkamai apsirūpinti energija ir esant reikalui kovoti su išorės jėgomis“, – paaiškino specialistas. Pasak M. Jasulaičio, galima sakyti, kad vegetacinė nervų sistema atlieka tris labai svarbias funkcijas. Pirma, valdo visus vidaus organus ir jų sistemas (širdies plakimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, prakaitavimą ir pan.). Antra, apsaugo nuo jutimų, ateinančių iš dirbančių vidaus organų.

„Jeigu vegetacinė nervų sistema yra pažeista, mes pradedame jausti net normalų savo vidaus organų darbą, pavyzdžiui, širdies plakimą ramybės būsenoje“, – atkreipė dėmesį M. Jasulaitis. Trečia, pasak pašnekovo, vegetacinė nervų sistema mobilizuoja organizmo veiklą išorinės grėsmės metu.

Jeigu mus kas nors puola, antinksčiai išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie paruošia organizmą kovai ar pasitraukimui iš grėsmingos situacijos. Šios sistemos sutrikimas, susijęs su įvairias nemaloniais jutimais kūne, yra vadinama somatoformine vegetacine disfunkcija.

Stresas – jūsų priešas

Kas lemia, kad žmogų ištinka būtent neaiškios kilmės sveikatos sutrikimai? Priežasčių gali būti įvairių: motinos ligos nėštumo metu; skaudi, nemaloni patirtis ir nesaugumo jausmas ankstyvoje vaikystėje; infekcinės ligos; nuolatinė įtampa šeimoje ar darbe; didelis emocinis ir fizinis pervargimas.

„Daugeliui pacientų galima aiškiai nustatyti psichologinį stresą, egzistuojančius sunkumus ar problemas, kurie gali turėti ryšį su sutrikimu. Šiandien žmogus dažniausiai nebegali taip kaip senovėje pasprukti nuo pavojaus, o yra priverstas ištverti daugelį stresą sukeliančių dalykų – įtampą darbe ir kitose situacijose, kai reikalaujama ne fizinės reakcijos, bet susilaikymo. Stresą gali kelti pyktis, pragyvenimo lėšų stoka, nuobodus arba pernelyg varginantis darbas. Net įsivaizduojama grėsmė priverčia kūną reaguoti“, – teigė psichiatras-psichoterapeutas.

Vien tik nuolatos galvojant, kas gali bloga nutikti jums arba jūsų šeimai, galima laikyti savo organizmą nuolatinio streso būsenoje. Todėl atsirandanti psichinė perkrova yra tokia didelė, kad, pasak M. Jasulaičio, tarp centrinės organizmo signalus priimančios stoties (smegenų) ir atskirų organų ar organų sistemų kyla informacijos perdavimo problemų.

„Jei tai kartojasi, gali atsirasti autonominės organizmo reguliacijos pokyčių, sukeliančių įvairių jutimų kūne. Dažnai žmonės yra linkę ignoruoti psichologines problemas, galvodami, kad tai – silpnumo požymis ir nedrįsdami kreiptis pagalbos. Visai kas kita – skausmai kūne“, – atkreipia dėmesį jis. Daugeliui esą atrodo lengviau atlikti įvairius organizmo tyrimus, vėliau kartu su gydytoju juos analizuoti, nei galvą sukti ieškant atsakymų į klausimus: kodėl man neramu, liūdna? Kodėl nebejaučiu gyvenimo džiaugsmo? Ar mane tenkina bendravimas su artimaisiais, ar jie mane palaiko? Kas bus, jeigu nepajėgsiu išlaikyti dabartinio gyvenimo ritmo?

„Neturiu psichologinių problemų“

Daugiau kaip dešimtmetį dirbančio M. Jasulaičio praktikoje pasitaikė atvejų, kurių jis niekuomet nepamirš. Vienas jų – psichiatro-psichoterapeuto duris atvėrusios 32 metų moters pirmieji žodžiai: „Nežinau ar man tikslinga jūsų konsultacija, tačiau šeimos gydytojas rekomendavo pasikalbėti su psichologu arba psichiatru“. Pacientė tąkart papasakojo, kad ilgiau nei metai ją vargina pilvo skausmai, krenta svoris (neteko daugiau kaip 10 kg), blogas apetitas, pykinimas ir pastovus silpnumas. Dėl šių simptomų ji kreipėsi į šeimos gydytoją, vėliau kelis kartus lankėsi pas gastroenterologą ir kardiologą. Atlikti tyrimai nerodė virškinamojo trakto ar kitų organų pažeidimo, tačiau pacientės nesiliovė kamuoti skausmai ir bloga savijauta.

„Apsilankius pas gydytojus, atlikus tyrimus ir gavus patikinimą, kad organai nepažeisti, trumpam pasijusdavo geriau, tačiau vėliau simptomai atsinaujindavo. Bandydama išvengti skausmo pacientė atsisakė daugelio produktų, tačiau savijauta negerėjo. Atsirado baimė, kad varginantys skausmai niekada nesiliaus, vargino bloga nuotaika, sumažėjo darbingumas“, – pasakojo M. Jasulaitis. Nepaisant to, pirmos konsultacijos metu pacientė teigė jokių psichologinių problemų neturinti. „Kalbantis paaiškėjo, kad pastaruosius keletą metų moteris gyvena labai įtemptai, patirdama daug streso. Būdama dviejų vaikų mama dirbo vadovaujamą darbą, papildomai studijavo. Negana to, pacientės vyras darbo dienomis būdavo išvykęs į komandiruotes ir grįždavo tik savaitgaliais. Pečius slėgė kasdienis rūpestis vaikais ir namų buitimi. Bet kokia papildoma problema galėjo stipriai sujaukti kruopščiai suplanuotą dienotvarkę. Moteris išgyveno nuolatinį stresą ir baimę, kad ko nors nespės atlikti laiku ar nesugebės atlikti gerai. Tai vargino, pykdė ir kėlė baimę prarasti kontrolę“, – apie tai, kas paaiškėjo tolesnėse konsultacijose, kalbėjo specialistas.

Taigi pacientei labai palengvėjo, konsultacijos metu paaiškinus simptomų atsiradimo mechanizmą ir patikinus, kad jie, nors ir labai vargina, tačiau nėra grėsmingai pavojingi.

Gydymo pradžioje šiuo atveju buvo skirtas medikamentinis gydymas, vėliau taikyta psichoterapija. Jos metu, anot specialisto, pacientė išmoko atpažinti ir susieti savo emocijas ir klaidingus įsitikinimus su kūno simptomais; atsipalaidavimo technikų bei racionalių problemų sprendimo būdų. Vyras, supratęs žmonos blogos savijautos priežastis, sugebėjo pakeisti darbo grafiką, skyrė daugiau dėmesio vaikams: „Tai leido sumažinti įtampą pacientės gyvenime. Ji pradėjo reguliariai mankštintis, galėjo daugiau laiko skirti savo poreikiams patenkinti. Po kurio laiko skrandžio skausmai susilpnėjo, tapo nebeaktualūs, o vėliau ir visiškai išnyko. Savo nuostabai, moteris pastebėjo, kad vėl gali valgyti įprastą maistą ir džiaugtis gyvenimu“.

Išgijimo receptas

Vieno stebuklingo recepto, kaip pagyti, nėra. Daliai žmonių vegetacinės nervų sistemos sutrikimai esą praeina vien nuo to, kad jie sužino, kodėl kyla tokie nemalonūs simptomai, ir tai, jog jie visiškai nepavojingi sveikatai. Kitiems reikalingas ilgalaikis palaikomasis gydymas, trunkantis kelis mėnesius ar net metus.

„Nustačius ligą svarbu pasitikėti gydytoju, vykdyti jo nurodymus. Dažnai nesėkmė ištinka tada, kai pradedama blaškytis, daryti vieną tyrimą po kito, be reikalo juos kartoti. Nustačius somatoforminę vegetacinę disfunkciją gali būti skiriama vaistų, kurie pašalina nerimą, nuotaikos ir miego sutrikimus, padeda ramiau reaguoti stresinėse situacijose. Vėliau, palengvėjus simptomams ir atsiradus daugiau jėgų spręsti kasdienes problemas, pasitelkiami nemedikamentiniai vegetacinės nervų sistemos sutrikimo gydymo būdai: psichoterapija, atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratybos, reguliari mankšta“, – teigė M. Jasulaitis. Esą svarbu prisiminti, kad dažnai mes negalime pakeisti išorės veiksnių, tačiau visada galime pakeisti savo požiūrį į juos.