Negalintiems be sporto. Sportiniai gėrimai ar vanduo? (2)
Dėl energetinių gėrimų kelerius metus pavojaus varpais skambinę medikai savo tikslą bent iš dalies pasiekė. Žinia dėl kofeino, taurino, didelio kiekio B grupės vitaminų, saldiklių, amino rūgščių ir kt. cheminių medžiagų, esančių šiuose gėrimuose, šalutinių poveikių sveikatai daugelį vartotojų privertė susimąstyti, sumažinti energetinių gėrimų vartojimą ar net visai jų atsisakyti.
Regis, atėjo metas pakalbėti ir apie dar vieną gėrimų kategoriją. Ilgą laiką buvę energetinių gėrimų šešėlyje, neseniai sveikatos apsaugos specialistų diskusijų ir tyrimų objektu tapo ir vadinamieji sportiniai gėrimai. Daugeliui jie asocijuojasi su sveikata, fiziškai intensyviu gyvenimo būdu. Tačiau ko iš tikro verta pakuotė su užrašu: „Sutelk jėgas, padidink ištvermę, atstatyk organizmą po alinančių treniruočių“?
Visagalė reklama
Sportinių gėrimų rinka gali pasiūlyti galybę pavadinimų ir rūšių produktų. Anot gamintojų, jų gėrimai gali sustiprinti sportinę valią, koncentraciją, sumažinti raumenų spazmus, pagreitinti organizmo atsigavimą po fizinio krūvio. Dargi pasiekti ženkliai geresnių rezultatų. Juose esantys angliavandeniai, mineralai - elektrolitai, jų nuomone, visiškai pakeičia vandenį. Be to, apsaugo nuo dehidratacijos, papildo organizmą būtinomis medžiagomis. Juk daug elektrolitų (tai natris, kalis, magnis, kalcis) netenkama treniruočių metu gausiai prakaituojant.
Sportinių gėrimų pirmtaku laikomas „Gatorade“, sukurtas 1960 metais Floridos universiteto futbolo komandos „Gators“ garbei. Tuo metu tai tebuvo vandens, druskos, cukraus ir citrinos skonio mišinys, tačiau produktas pavergė profesionalių lengvaatlečių širdis, o maisto pramonės gigantus privertė sukti galvą, kaip sudominti eilinius piliečius ir uždirbti iš to daugybę pinigų.
Į pagalbą buvo pasitelkti žymūs futbolininkai Wayne Rooney ar Alan Shearer, olimpinio aukso laimėtojas Daley Thompson ir kt. Įtaigiose reklamose pabrėžiama, jog sportiniai gėrimai sukurti siekiantiems aukščiausių rezultatų, visuomet išliekantiems sportinėje viršūnėje. Dėl to sporto gėrimų rinka vien Didžiojoje Britanijoje kasmet išauga 10 proc., o pelnas siekia daugiau nei 1 milijoną svarų. Kitaip tariant, kasmet išgeriama apie 440 milijonų litrų sportinių gėrimų.
Mokslininkai įspėja, kad nepaisant įtaigios reklamos, įrodymų, jog sporto gėrimai yra naudingi ar didina rezultatyvumą, vis dar trūksta.
„British Journal Magazine“ aprašė mokslinį darbą, kurio objektas - 104 produktai: sporto gėrimai, baltymų kokteiliai, energetiniai batonėliai. Nustatyta, jog reklamų teiginiai toli gražu neatitinka realybės.
Ir nors tokių publikacijų išleidžiama vis daugiau, sportinių gėrimų populiarumas nemažėja. Tiek tarp profesionalių sportininkų, tiek tarp savo malonumui sportuojančiųjų, tiek tarp biure pusę dienos praleidžiančių darbuotojų. Ir… tarp vaikų.
Sportinių gėrimų rūšys ir sudėtis
Yra trys pagrindinės sportinių gėrimų rūšys – geriami prieš treniruotę, treniruotės metu ir po treniruotės. Geriami prieš treniruotę ir treniruotės metu turėtų aprūpinti reikalinga kūnui energija, skysčiais, didinti ištvermę, jėgą. Pagrindiniai komponentai – kofeinas, didelis kiekis angliavandenių, elektrolitai. Visi žinome, kad kofeinas puodelyje kavos rytais padeda pasijusti žvalesniems, išlipti iš lovos „ta“ koja. Bet ar nuo puodelio kavos mes tampame greitesni ir ištvermingesni? Kai kurie sporto žurnalai teigia, kad taip, tačiau turėkime omenyje, kad kofeinas turi ir nemažai šalutinių poveikių, ypač didelėmis dozėmis. Pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikdymas, padidėjęs kraujospūdis, nervų sistemos dirginimas, dehidratacija, miego sutrikimai ir t.t. Angliavandeniai – svarbus energijos šaltinis prieš treniruotes, per jas ir po jų, tačiau netinkamai parinkti angliavandeniai, jų proporcijos ar tiesiog per didelis kiekis gali sukelti virškinimo trakto veiklos sutrikimų: spazmuos ir pūs pilvą, maus diegliai. Kažin ar užsiėmęs už pilvo bėgikas pirmasis kirstų finišo liniją.
Turint omeny, kad sportinius gėrimus dėl malonaus skonio, „žvalinančio“ kofeino poveikio mėgsta ir eiliniai žmonės, jiems angliavandenių perteklius gali baigtis svorio problemomis.
Dar viena sudėtinė gėrimų dalis – elektrolitai. Gamintojai teigia, jog dehidratacija ir elektrolitų netekimas treniruojantis sukelia raumenų skausmus, patempimą, mėšlungį. Tai, žinoma, gali turėti įtakos ir rezultatams. Tačiau 2013 metais „Sports Medicine“ žurnale paskelbta, kad nei dehidratacija, nei elektrolitų disbalansas didesnės įtakos mėšlungiui neturi. Svarbiausia - tinkamas poilsio ir intensyvaus fizinio krūvio režimas per treniruotes. Jį kontroliuojant, mėšlungio galima išvengti. Dar įdomiau, kad didžioji dalis sportinių gėrimų yra izotoniniai arba hipotoniniai. Tai reiškia, kad elektrolitų kiekis juose gana mažas. Elektrolitų pusiausvyra ne tik neatkuriama, bet gali būti paskatinamas jų pasišalinimas iš organizmo. Sportininkams, kurių treniruotės trunka iki valandos, puikiausiai pakanka vandens. Esant ilgesnei treniruotei, vandenį jau galima derinti su greitai pasisavinamais angliavandeniais, taip pat elektrolitais.
Po treniruotės geriami gėrimai irgi turi didelį kiekį angliavandenių, taip pat baltymų. Juos geriant tikimės atkurti tai, ką praradome treniruočių metu. Vieni mokslininkai teigia, kad tokie gėrimai tikrai atkuria prarastus resursus, organizmo sudegintas medžiagas. Tačiau retai pabrėžiama, kad atkūrimas būna trumpalaikis. Kiti mokslininkai mano, jog baltymų ir angliavandenių kokteiliai neturi didelio poveikio organizmo atsigavimui po sporto. Sveikas užkandis su didesniu baltymų kiekiu turbūt turėtų daugiau naudos.
Mėgstamas vaikų ir paauglių gėrimas
Amerikiečių pediatrai riboti išgeriamų sportinių gėrimų kiekį skatina ne tik suaugusiuosius. Verta atkreipti dėmesį ir į savo atžalas. Dėl malonaus skonio, patrauklių spalvų vaikai mėgsta šiuos gėrimus – geria vietoj paprasto vandens arba su maistu. Tėvai linkę manyti, kad tai - vaikų sveikatai nepavojingi energetiniai gėrimai ir nieko blogo tame nėra. Tačiau net intensyviai judantiems vaikams ar jauniesiems profesionaliems sportininkams nėra didelio poreikio gerti sportinius gėrimus. Užtenka pakankamo kiekio vandens, taisyklingos visavertės mitybos. Su maistu geriausia gerti sultis arba mažo riebumo pieną.
Didžiausias pavojus kyla vaikų dantims ir svoriui. Susirūpinę pediatrai teigia, kad tėvai turėtų kontroliuoti, ką geria jų vaikai, ir suteikti daugiau informacijos apie galimą žalą sveikatai. Juk didelis angliavandenių kiekis sukelia ėduonį. Tiesą sakant, kenkia ne tik cukrus, bet ir įvairios rūgštys, konservantai, antioksidantai, esantys gėrimuose. Gali būti pažeidžiamas dantų emalis, šaknys, dantenos, formuotis erozijos. Nustatyta, kad lyginant su energetiniais gėrimais ar natūraliomis obuolių sultimis, sportinių gėrimų sukeliama dantų emalio erozija yra ryškiausia.
Pavojingos dantims rūgštys išsiskiria ir iš bakterijų, mintančių angliavandeniais. Kaupiasi apnašos, formuojasi akmenys. Be to, sportiniuose gėrimuose gausu papildomų kalorijų, kurių vaikams tikrai nereikia.
Visa tai aktualu ir suaugusiems. Ženkliai sumažėja dentino, atsakingo už dantų formą ir dydį, patvarumas, šis suminkštėja. Dantys tampa prieinamesni bakterijoms, plinka šaknys, didėja dantų jautrumas. Nuolat gurkšnojami sporto gėrimai kenkia ir figūrai.
O kaip dehidratacija?
Prieš išpopuliarėjant sportiniams gėrimams lengvaatlečiai treniruočių metu gerdavo tik vandenį. Lygiai kaip ir visi kiti, pajutę troškulį, esant alinantiems karščiams, gausiai prakaituojant. Būtent troškulys buvo pagrindinis rodiklis, kada ir kiek reikia išgerti skysčių. Tačiau sporto gėrimų industrija troškulį ir vandenį nustūmė nuošalėn. Troškulys tapo ne pagrindiniu rodikliu, nusakančiu žmogaus individualų poreikį skysčiams, o vanduo tapo ne vienas geriausių skysčių apsaugoti organizmą nuo dehidratacijos.
Sporto istorijoje nebuvo atvejo, kai dehidratacija pražudytų, tarkim, maratono bėgiką. Bet buvo atvejų, kai lengvaatlečiai mirdavo nuo hiperhidratacijos. Štai 2002 m. Bostono maratone iki tol sveika 28 metų moteris susmuko nepasiekusi finišo ir po dienos mirė ligoninėje. Priežastis – per didelis specialių skysčių kiekis prieš maratoną ir jo metu, sukėlęs hiponatremiją. Kraujyje greitai krito natrio koncentracija. Buvo pažeistos širdies, smegenų ląstelės. Tokiu būdu yra mirę 16 bėgikų ir apie 1600 bėgikų sveikata tapo kritinės būklės.
Sportiniai gėrimai neapsaugo nuo hiponatremijos. Priešingai, tie, kurie geria vandenį, mažiau rizikuoja organizmo hiperhidratacija nei tie, kurie vartoja specialiuosius gėrimus.
Francis Wang, Harvardo universiteto lengvaatlečių komandos treneris, pritaria, kad troškulys – geriausias signalas dėl dehidratacijos. Esant mėšlungiams, galima išgerti ir daugiau vandens, ir, žinoma, teisingai paskirstyti fizinį krūvį. Lygiai tas pats galioja ir eiliniams žmonėms - užuot rytais maukę tonizuojančius sportinius gėrimus, turėtume įsiklausyti į savo organizmo poreikius, rinktis vandenį. Vanduo ne prasčiau žvalina, neturi kalorijų, nekenkia dantims. Be to, vanduo kainuoja kur kas pigiau.
Audrė Bartaševičiūtė
Šaltiniai:
https://www.cbn.com/cbnnews/healthscience/2011/march/health-risks-tied-to-energy-sports-drinks-/
https://www.health.harvard.edu/blog/trade-sports-drinks-for-water-201207305079
Snell PG, Ward R, Kandaswami C, Stohs SJ. “Comparative effects of selected non-caffeinated rehydration sports drinks on short-term performance following moderate dehydration“
Susiję straipsniai
