Neįgaliųjų darbo krūviai: teisiškai nereguliuojami, tačiau teises gina įstatymai

Portalo VLMEDICINA.LT redakciją pasiekė skaitytojos Margaritos laiškas. Moteris susirūpinusi tuo, jog dabar, kitaip nei seniau, neįgaliesiems nenustatomas darbo krūvis. Ir jei darbuotojas nepajėgia ar nespėja dirbti, kyla problemų su darbdaviais, o darbo inspektoriai ar teismai nieko padaryti negali. Todėl, Margaritos nuomone, bent jau neįgaliesiems turėtų būti nustatomas konkretus darbo krūvis. Kaip yra iš tikrųjų?

Reklama

Šiuo metu konkretūs neįgaliųjų darbo krūviai teisiškai nereguliuojami. Tačiau šeimos ar darbo medicinos gydytojas gali nustatyti, kokiomis sąlygomis leidžiama dirbti. Kiekvienas darbdavys privalo sudaryti tinkamas tam sąlygas. Todėl jis privalo susipažinti su Neįgalumo ir darbingumo tarnybos bei medikų išvadomis ir jas bei konkrečias darbo normas išsamiai aptarti su darbuotoju. Geriausia, jei tie susitarimai būtų įtraukiami į darbo sutartį.

Svarbiausia ir pačiam neįgaliajam nebijoti kalbėtis bei pasinaudoti savo teisėmis. O jei kilusių nesutarimų nebeįmanoma išspręsti gražiuoju, rekomenduojama kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Buvo rekomendacijos darbdaviams

Portalą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) Metodikos ir informatikos skyrius informavo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. naujoje išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau - išvados) formoje nebeliko dalies dėl neįgaliajam rekomenduojamo dienos ar savaitės darbo laiko. Anksčiau rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba savaitės laiką.

Ši išvados dalis buvo tik rekomendacinio pobūdžio, darbdavys privalėdavo ją vykdyti tik tuomet, jei darbuotojas raštiškai paprašydavo sutrumpinti darbo laiką.

Išvadose – tik bendri rizikos veiksniai

NDNT Metodikos ir informatikos skyrius paaiškino, jog visada išduoda išvadą, jei asmuo pripažintas iš dalies darbingu, t.y. jam nustatomas 30-55 proc. darbingumo lygis. Nedarbingam žmogui (0-25 procentų darbingumas) išvada išduodama tik jam prašant.

Šiuo metu NDNT išvadose nurodo tik bendruosius rizikos veiksnius, kuriems esant asmuo dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjusio darbingumo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Tačiau vis dėlto konkrečios darbo vietos specialiųjų sąlygų ir darbo laiko NDNT nenustato.

Dėl darbo sąlygų – pas gydytoją

NDNT informavo, kad ir pats žmogus dėl galimybės dirbti konkretų darbą turėtų kreiptis į savo arba darbo medicinos gydytoją. Jis, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, padarys išvadą apie profesinį tinkamumą.

Pabrėžta, kad kiekvieno įsidarbinančiojo ar jau dirbančiojo medicinos knygelėje darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turėtų nurodyti konkrečias darbo funkcijas, susijusias su NDNT išvadoje nustatytais rizikos veiksniais.

Portalo kalbintas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius taip pat pažymėjo, kad dėl konkretaus neįgaliojo darbuotojo sveikatos ir jo galimybės dirbti vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis sprendžia šeimos ar darbo medicinos gydytojas, gavęs NDNT rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą.

Būtina susitarti su darbdaviu

VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas pažymėjo, kad dėl darbo sąlygų būtina susitarti su darbdaviu.

„Reikia pažymėti, jog nėra svarbesnio turto už sveikatą. Todėl atsiradus sveikatos problemų tiesiog būtina derinti darbo interesus su darbdaviu. Pavyzdžiui, sutarti dėl ne viso darbo laiko (Darbo kodekso 146 str.) arba dėl teisės nutraukti darbo sutartį ir dviejų mėnesių išeitinės išmokos (DK 127 str. 2 d.) ir t. t.“, - patarė VDI atstovas Jonas Gricius.

Jo teigimu, papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse ar darbo sutartyse.

Privalo užtikrinti saugą ir sveikatą

J. Gricius sakė, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Ypač jis turėtų daug dėmesio skirti tinkamoms neįgaliojo darbuotojo darbo sąlygoms sudaryti.

Pasak VDI atstovo, NDNT sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbdavys privalo atsižvelgti į NDNT išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje yra nurodyta, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo negali dirbti.

Be to, pasak J. Griciaus, darbdavys ar gydytojas, nurodęs priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, operacijų, sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), turi teisę siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Tokio tikrinimo teisę turi ir pats darbuotojas.

Kreiptis į Darbo ginčų komisiją

J. Gricius sutiko, kad konkretūs darbo krūviai (darbo normos) teisiškai nereguliuojami, tačiau nėra taip, kad neįgaliųjų teisės neginamos.

„Darbo kodekse galioja bendroji nuostata, kad konkrečios darbų normos nustatomos darbo ar kolektyvinėse sutartyse. Tačiau tai nereiškia, kad neįgaliųjų teisės, ypač dėl jų sveikatos būklės ir atliekamo darbo pobūdžio, neginamos įstatymo nustatyta tvarka“, - portalui sakė VDI atstovas.

Jis pažymėjo, kad galimus darbo saugos reikalavimų pažeidimus tiria Valstybinė darbo inspekcija. O jei įtariama, kad galimai pažeidžiamos darbuotojo teisės, J. Gricius rekomendavo kreiptis į VDI darbo ginčų komisiją.

„Konkrečiu atveju dėl tinkamų ir saugių darbo sąlygų neįgaliajam asmeniui sudarymo kilusį nesutarimą galima išnagrinėti Darbo ginčų komisijoje. Manytina, kad tokio ginčo nagrinėjimo metu galimas ir taikos susitarimas, taip pat galima įpareigoti darbdavį užtikrinti neįgaliojo darbuotojo teises į saugų darbą visomis su tuo susijusiomis prasmėmis ir sąlygomis“, - teigė J. Gricius.

Reikia būtinai kalbėtis

Socialinėje įmonėje UAB „Spaudmeta“ dirba trylika žmonių. Septyni iš jų – neįgalieji. Direktorius Rimvydas Garnevičius pasakojo, kad visų darbuototojų neįgalumasyra nevienodas: vieni prasčiau mato, kiti – sunkiau girdi, treti turi kitokių problemų. Be to, kiekvienam reikia skirtingų darbo sąlygų.

„Svarbu, kad darbdavys išsiaiškintų ir suprastų, kokia liga būsimas darbuotojas serga, koks jo neįgalumo laipsnis, ką jam gydytojai leidžia daryti, o ko – ne ir pan. Tuos niuansus vadovas su darbuotoju turi išsiaiškinti iki galo. Juk gydytojų išvadose būna smulkiai surašytos darbuotojo galimybės. Įdomiausia, kad kartais ir patys besidarbinantieji nežino ar nesidomi, kas jiems leidžiama. Reikia būtinai kalbėtis“, – tvirtino R. Garnevičius.

Pasak įmonės vadovo, išsiaiškinę turi kartu nuspręsti, kokiu krūviu neįgalusis dirbs, ir susitarimus įrašyti į darbo sutartį. Kitaip, R. Garnevičiaus manymu, gali kilti nesutarimų ar nesusipratimų.

„Žinoma, pasitaiko ir tokių situacijų, kai darbo krūviai dideli, o darbdavys neatsižvelgia, įgalus tu ar ne. Tačiau, sutikime, pasitaiko ir tokių darbuotojų, kurie nesikalba, neišsiaiškina,o tik visur ieško priekabių. Tada, žinoma, net ir mažiausias darbo krūvis bus blogas“, - įsitikinęs R. Garnevičius.