Nejudrumas – mirtinai pavojingas (1)

Šylantys orai skatina keliauti – kuo toliau, tuo geriau. Tačiau nedaug kas žino, kad tokios kelionės gali būti mirtinai pavojingos. Ir ne dėl teroristų išpuolių. Ilgai krėsle nejudriai sėdintys žmonės rizikuoja, kad juos ištiks liga, kuri kasmet nusineša apie milijoną gyvybių.

Reklama

Dusulys – didelio pavojaus ženklas

Krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, dusulys – tai pirmieji požymiai, kad ūmiai užsikimšo plaučių arterija. Dūstančiam žmogui būtina kuo skubiau iškviesti medicininę pagalbą.

„Ištikus plaučių embolijos priepuoliui, žmogų gali ištikti staigi mirtis“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės II kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytoja kraujagyslių chirurgė Aušrinė Navickienė. Tik trys iš keturių susirgusiųjų yra išgelbėjami.

Plaučių arterijos užsikimšimas, dar vadinamas plaučių embolija, yra viena dažniausių ir sudėtingiausių giliųjų venų, kurios yra galūnėse – kojose ir rankose, trombozės komplikacijų. „Arterijomis kraujas atiteka į galūnes, o venomis – išteka atgal į širdį. Jei venoje susidaro krešulys, jis užkemša kraujagyslę, ir kraujas ja nebegali tekėti“, – aiškina gydytoja.

Kai susidaro trombas, pavojingiausia yra pirmoji savaitė, mat tuomet didžiausia tikimybė, kad jis gali atitrūkti nuo kraujagyslės sienelių ir su kraujo srove nukeliauti į plaučius.

Pasak gydytojos, jeigu atitrūksta mažos trombo dalys, jos nukeliauja į smulkias plaučių venų šakutes ir jas užkemša. Tokiu atveju žmogus gali jausti lengvą dusulį, jį gali ištikti kosulio priepuoliai. Tačiau jeigu plaučius pasiekia didelis trombas, jis gali užkimšti plaučių arteriją. Tada žmogų gali ištikti staigi mirtis. Maždaug 1 iš 10 mirties atvejų ligoninėje įvyksta dėl būtent plaučių embolijos.

Manoma, kad Lietuvoje kasmet venų tromboembolija, taip vadinama giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija, suserga apie trys tūkstančiai žmonių, tačiau kiek jų yra iš tiesų, nežinoma, nes šalyje nėra trombozės atvejų registro. Pasaulyje nuo šios ligos žmogus miršta kas 37 sekundes, per metus bemaž milijonas – du kartus daugiau nei nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių kartu sudėjus.

Galima ir nepastebėti

Pasak gydytojos, jeigu žmogus vaikšto, jam įtarti ligą nesunku – pirmiausia koja ar ranka sutinsta, įsitempia, tampa kieta, paspaudus skaudamą vietą, nelieka žymės, oda net blizga, pamėlsta ir labai skauda. Taip dažniausiai atsitinka staiga ir tik vienoje galūnėje.

„Daug blogiau, kai trombozė įvyksta ligoniams, negalintiems pasikelti po operacijų, traumų. Tada simptomų gali ir nebūti – galūnė nelabai sutinsta, gal truputį skauda, bet daug kas mano, kad taip yra dėl traumos“, – teigia A. Navickienė.

Kuo ilgiau ligonis guli nejudrus, tuo didesnė tikimybė, kad jam susidarys trombas. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems yra keičiami klubo ar kelio sąnariai. Tokių operacijų per metus Lietuvoje atliekama apie 7 tūkstančius.

Ši pavojinga būklė gali išsivystyti ir žmonėms, kuriems yra lūžę galūnių kaulai, nes po traumos žmogus net tris mėnesius negali priminti kojos, ir nesvarbu, kad jis su ramentais kone bėgioja po miestą, sužalota koja vis tiek išlieka nejudri.

„Todėl po tokių operacijų būtina gerti kraują skystinančių vaistų“, – tikina gydytoja.

Gali ištikti kiekvieną

Nuo trombozės neapsaugotas nė vienas suaugęs žmogus. Ji gali išsivystyti net vaikams. Specialistė pasakoja, kad neseniai teko gydyti 13 metų mergaitę, kuriai buvo užsikimšusios visos giliosios venos. Tiesa, ši liga dažniausiai užklumpa vaikus, kurie gimė neturėdami už kraujo skystinimą atsakingo kraujo faktoriaus. Kitiems trombai giliosiose venose paprastai susiformuoja dėl ilgai trunkančio nejudrumo, pavyzdžiui, ilgai važiuojant automobiliu ar skrendant lėktuvu.

„Jei skrendate į Niujorką, lėktuvo krėsle praleistų vienuolikos valandų gali pakakti, kad kojose susidarytų trombas. Skysčių netekimas, – o tai irgi dažnai nutinka skrendant, – gausus prakaitavimas riziką dar padidina“, – aiškina A. Navickienė.

Giliųjų venų trombozę dažnai išprovokuoja ir hormoninių vaistų vartojimas. Šiuos vaistus geria labai daug žmonių. Dar daugiau moterų vartoja hormoninius kontraceptikus.

„Vyresnei kaip 35-erių metų moteriai, vartojančiai kontraceptikus ir rūkančiai, skristi už Atlanto lėktuvu labai pavojinga – ji gali patirti giliųjų venų trombozę“, – teigia specialistė.

Dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų trombozė gresia ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Jei žmogų staiga ištiko giliųjų venų trombozė ir paaiškėja, kad jis nebuvo ilgą laiką nejudrus, gydytojai ieško onkologinės ligos.

Aspirinas nepadeda

„Daug žmonių vartoja aspiriną ir mano, kad dėl to išvengs giliųjų venų trombozės. Tačiau taip nėra, – sako A. Navickienė. – Kardiologai jo dažniausiai skiria vyresniems kaip 40 metų žmonėms širdies infarkto ir galvos smegenų insulto profilaktikai – kad arterijose nesusidarytų trombas. Tačiau nuo krešulių susidarymo venose šis vaistas mažai tepadeda.“

Anksčiau žmonės, kuriems išsivystydavo giliųjų venų trombozė, turėdavo gulėti pakeltomis kojomis, kad krešulys nenukeliautų į plaučius, ir vartoti kraujo krešumą slopinančių vaistų. Dabar gydymas pasikeitė – ligoniams leidžiama vaikščioti, tačiau jiems būtina mūvėti antros klasės kompresines kojines. Jos suspaudžia venas, o kartu ir trombą, kad jis neatitrūktų ir nenukeliautų į plaučius. Taip pat skiriama vaistų – dažniausiai varfarino, kuris stabdo vitamino K veikimą. Nuo šio vitamino priklauso, ar normaliai krešės kraujas.

Varfariną vartoja ir Romas, gyvenantis viename Pietų Lietuvoje. Jo plaučiuose yra daug mažų trombų.

Avarija pakeitė gyvenimą

„Mano gyvenimą pakeitė avarija“, – sako Romas.

Ji nutiko 2006 metais – vyras išsimaudė Nemune ir nuėjo į automobilį pasiimti rankšluosčio. Kai atidarė dureles, atlėkė kita mašina ir trenkėsi į jo automobilį. Automobiliui nieko, o vyras, teigia, nuskridęs apie dešimtį metrų. Labiausiai buvo sužalotas jo kelis.

Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje gydytojai sąnarį operavo. Iš pradžių viskas buvo lyg ir gerai, tačiau kai skausmas nepraėjo tris mėnesius, Romas vėl kreipėsi į gydytojus. Sąnarys buvo operuotas antrą kartą, tačiau ir tuomet skausmai nesiliovė.

„Per Naujuosius metus kolegos pastebėjo, kad mano kojos kreivos – kelis deformavosi“, – prisimena buvęs policijos komisaras inspektorius. Per trečiąją operaciją į jo kelio sąnarį buvo implantuota kaulo iš klubo. Kojos išsitiesino, o po reabilitacijos vyras galėjo vaikščioti be lazdų ir netrukus grįžo į darbą. Tačiau jau po trijų dienų darbe apalpo.

„Tai buvo prieš pietus. Nusigavau iki lifto ir ten dar kartą kritau“, – prisimena Romas. Šiaip ne taip pasiekė automobilį ir grįžo namo. Žmona iškvietė greitąją pagalbą, ir netrukus vyras jau gulėjo ligoninės reanimacijos skyriuje. Nepraėjo nė pusdienis, ir gydytojai, įtardami gresiantį infarktą, jį nusiuntė į Kauno klinikas. Ten atlikus tyrimus paaiškėjo, kad buvusį policininką ištiko ne infarktas, o plaučių embolija.

„Penkias dienas praleidau pririštas kaip šuniukas – į veną lašino kraują skystinančių vaistų – galėjau tik metrą aplink lovą paeiti“, – sako pašnekovas.

Išleisdami iš ligoninės, gydytojai Romui skyrė kraują skystinančio vaisto varfarino. Toks gydymas skiriamas visiems panašiems ligoniams. Tačiau pašnekovas teigia, kad vartoti šį vaistą tikra kankynė.

„Vieną mėnesį geri – viskas gerai, tokią pat dozę geri kitą mėnesį – kraujo krešumas sutrinka. Per tuos metus teko net keturis kartus pagulėti reanimacijoje, nes buvo sutrikęs širdies ritmas ir kraujo krešumas. Reikia kone kiekvieną savaitę atlikti tyrimus, kad žinočiau, kokią vaisto dozę turiu gerti. Už tyrimus reikia mokėti – už kiekvieną po 6 eurus. Nepaeinu, dūstu, dirbti nieko negaliu. Gydytojai sako, kad turiu susitaikyti, taip bus visą gyvenimą – tik vaistai gali palaikyti sveikatą“, – guodžiasi penkiasdešimtmetis vyras.

Skiriamas visiems

„Varfarinas iki šiol skiriamas visiems ligoniams. Didžiausia jo yda ta, kad gydytojams reikia nuolatos prižiūrėti ligonį, ar vaistas tinkamai veikia, – jis gali staigiai suskystinti kraują ir staigiai jo nebeskystinti, nors žmogus vartoja tokią pat dozę. Pirmus tris mėnesius ligoniams kas savaitę reikia atlikti kraujo krešumo tyrimus ir pagal juos kaitalioti vaisto dozę. Bet žmones vargina nuolatinis vaikščiojimas į polikliniką, ir jie to nedaro. O tai pavojinga, nes jeigu vaistas nesuskystins kraujo tiek, kiek reikėtų, nėra prasmės jo gerti. Jeigu jis suskystina per daug, gali prasidėti vidinis kraujavimas – inkstuose, smegenyse ir žmogų ištikti hemoraginis insultas“, – teigia A. Navickienė.

Dar 2007 m. amerikiečių tyrimai parodė, kad varfarinas net keturis kartus padidina hemoraginių insultų riziką. O prieš metus Europos kardiologų draugija parengė rekomendacijas, kaip kovoti su šia klastinga liga. Esminė nuostata – kuo anksčiau nustatyti ligą ir ją gydyti naujos kartos geriamaisiais antikoaguliantais, t. y. kraujo krešumą slopinančiais vaistais. Juos paprasta vartoti, aišku, kaip nustatyti dozę, bet svarbiausia – sumažėja gyvybei grėsmingų kraujavimų tikimybė. Be to, jie, kitaip nei varfarinas, nesąveikauja su maistu, gali būti saugiai vartojami kartu su daugeliu kitų vaistų.

Naujos kartos kraują skystinantys vaistai kompensuojami visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Latviją ir Lietuvą. Užtat kompensuojami brangiai kainuojantys tvarsčiai, kurių reikia ligoniams, kai dėl giliųjų venų trombozės atsiveria negyjančios opos, nors, skyrus tinkamų vaistų, šių tvarsčių apskritai nereikėtų.

Ko galima išvengti?

Gydytojos A. Navickienės nuomone, lengviau išvengti giliųjų venų trombozės nei, jai ištikus, gydytis.

„Visų pirma, jei žinote, kad ilgesnį laiką teks nejudėti, pavyzdžiui, jeigu gresia operacija, o po jos negalėsite vaikščioti, ypač po sąnarių operacijų, po kojos kaulų lūžių, būtina gerti kraują skystinančių vaistų. Tai – privaloma ir nediskutuotina“, – tvirtina specialistė.

O tiems, kurie rengiasi keliauti – automobiliu ar lėktuvu, gydytoja pataria mūvėti kompresines kojines ir nepamiršti vartoti pakankamai skysčių.