Nelaukiant, kol ilgas sėdėjimas pražudys

Nesvarbu, kiek mankštinatės, pernelyg ilgas sėdėjimas, pasak ekspertų, yra ankstyvos mirties rizikos veiksnys. Kas 30 minučių darykite pertrauką ir pajudėkite.

Reklama

Apie naują tyrimą, pirmadienį paskelbtą žurnale „Annals of Internal Medicine“, rašo „CNN Health“. Pasak mokslininkų, yra tiesioginis ryšys tarp laiko, praleisto sėdint, ir ankstyvos mirties dėl bet kokios priežasties rizikos.

Mažiau sėdėkite, daugiau judėkite

Kaip atskleidė beveik 8 tūkst. suaugusiųjų tyrimas, kuo daugiau laiko per gyvenimą praleidote sėdėdami, tuo didesnis bus ankstyvos mirties pavojus. Gera žinia: mažiausia ankstyvos mirties rizika grėsė tiems žmonėms, kurie vienu kartu išsėdėdavo trumpiau nei 30 minučių.

„Mažiau sėdėkite, daugiau judėkite!“ – kviečia Amerikos širdies asociacija. Tačiau tokio raginimo, pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Kolumbijos universiteto mokslininko Keitho Diazo, neužtenka. Būtina ne tik pasakyti, kad reikia mankštintis, bet ir nurodyti, kaip tai daryti. Pratimų gairės turi būti tikslios. Pavyzdžiui, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai suaugusiesiems rekomenduoja dvi su puse valandos per savaitę skirti intensyvioms aerobikos treniruotėmis ir dvi ar daugiau dienų per savaitę – raumenų stiprinimo veiklai.

„Mums reikia panašių nurodymų dėl sėdėjimo, – pabrėžė dr. K. Diazas. – Konkretesnės gairės galėtų skambėti maždaug taip: „Kas pusę valandos atsistokite ir pavaikščiokite kelias minutes, kad sumažėtų pavojus sveikatai. Atliktas tyrimas priartina mus prie tokių gairių, tačiau norint patikrinti išvadas, reikia daugiau mokslinių tyrimų.“

Senėjimas lygu daugiau sėdėjimo

Kad suprastų sėdimojo elgesio ir ankstyvos mirties sąsajas, dr. K. Diazas su kolegomis ėmėsi projekto „Geografiniai ir rasiniai insulto priežasčių skirtumai“ (REasons for Geographic and Racial Differences in Stroke – REGARDS). Tyrimą finansavo Nacionalinis sveikatos institutas.

„Pirmiausia REGARDS tyrimas buvo skirtas tam, kad išsiaiškintume, kodėl juodaodžiams (ypač iš JAV pietų) gresia didesnė insulto rizika nei baltaodžiams“, – sakė dr. K. Diazas. Mokslininkas su kitais tyrėjais maždaug ketverius metus stebėjo projekte REGARDS sutikusius dalyvauti 7985 juodaodžius ir baltuosius gyventojus, vyresnius nei 45 metų.

Jų sėdimam laikui matuoti buvo naudojami specialūs matuokliai, tvirtinami prie šlaunų. Per tyrimo laikotarpį komanda užregistravo 340 mirčių, ištikusių dėl įvairių priežasčių. Išanalizavę duomenis mokslininkai nustatė, kad sėdima apie 12,3 valandos per vidutiniškai 16 valandų dieną, kai nemiegama. Pasak dr. K. Diazo, senstant mūsų fizinės ir psichinės funkcijos silpnėja, todėl esame vis labiau linkę sėdėti.

Ankstesni suaugusiųjų tyrimai rodė, kad per dieną sėdima vidutiniškai nuo devynių iki dešimties valandų. Naujausių tyrimų didesnį vidurkį lėmė, kaip paaiškino dr. K. Diazas, greičiausiai vyresnis dalyvių amžius, taip pat iš dalies – naudota veiklos stebėjimo priemonė. Be to, žmonės patys pranešė duomenis.

Tyrėjai nustatė: kuo bendras sėdėjimo laikas ilgesnis, tuo didesnis ankstyvos mirties dėl bet kokios priežasties pavojus. Tas pat pasakytina ir apie ilgesnį sėdėjimą vienu kartu. Apskritai dalyvių mirties pavojus didėjo tandemu – su bendru sėdimu laiku ir sėdėjimo trukme vienu kartu, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, kūno masės indekso ar fizinių pratimų.

„Mirties rizika didesnė, kai ilgiau sėdima, – kalbėjo dr. K. Diazas. – Norite skaičių? Žmonėms, kurie sėdėjo ilgiau kaip 13 valandų per dieną, pavojus mirti buvo du kartus, arba 200 proc., didesnis negu tiems, kurie sėdėjo maždaug 11 valandų per dieną. Painiau dėl sėdėjimo trukmės vienu kartu. Tačiau tų, kurie paprastai vienu kartu sėdėdavo ne ilgiau nei 30 minučių, mirties rizika buvo 55 proc. mažesnė, jei lygintume su asmenimis, kurie dažniausiai sėdėdavo ilgiau kaip 30 minučių. Galiausiai žmonėms, kurie dažnai išsėdėdavo ilgiau kaip 90 minučių vienu kartu, grėsė beveik dvigubai didesnė mirties rizika nei tiems, kurie beveik visada sėdėdavo trumpiau nei 90 minučių.“

Pagrindinės priežastys „neaiškios“

Kaip būtent sėdėjimas daro neigiamą įtaką mūsų sveikatai, pasak dr. Davido A. Alterio iš Toronto universiteto, neaišku. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad ilgai sėdint mažėja jautrumas insulinui, kiti mano, jog daugiau kalorijų lieka nesudegintų.

„Tyrimas nebuvo skirtas atskleisti, kodėl sėdėjimas didina ankstyvos mirties riziką“, – pažymėjo dr. D. A. Alteris. Mokslininkas nedalyvavo K. Diazo tyrime, bet apibūdino jį kaip „metodologiškai griežtą“ bei „tvirtų“ išvadų.

D. A. Alterio teigimu, galbūt reikšmingiausias tyrimo indėlis yra tai, kad į sėdėjimą pažvelgta dviem aspektais: kiek iš viso laiko sėdima per dieną ir kiek – vienu prisėdimu. Asmenims, kurie be pertraukos išsėdėdavo 30 minučių ar ilgiau, o bendras sėdimas laikas per dieną viršydavo 12,5 valandos, grėsė didžiausias mirties pavojus. Ir priešingai, tiems, kurie kasdien mažai laiko praleisdavo sėdėdami ir kiekvienas jų prisėdimas buvo trumpas, nustatyta mažai arba jokių sąsajų su ankstyvu mirtingumu. „Tyrimo išvados rodo, kad pernelyg ilgai sėdėti yra blogai, ir dar blogiau, jei ilgas sėdėjimas kaupiasi per visą dieną“, – pridūrė dr. D. A. Alteris.

Dr. Sousanne Steinbaum, Niujorko Lenox Hill ligoninės Moterų širdies sveikatos skyriaus direktorė, nedalyvavusi tyrime, sakė: „Kuo daugiau sėdime, tuo didesnis neigiamas poveikis tenka mūsų širdies ir kraujagyslių sveikatai. Rekomenduojama pajudėti kas 30 minučių. Kai tik pradėsite tai daryti, iš karto pajusite teigiamą poveikį. Turime daugiau dėmesio skirti judėjimui.“

Gal sėdimą darbą dirbantiems žmonėms geriau būtų tokie darbo stalai, prie kurių jie galėtų stovėti? Pasak dr. K. Diazo, yra ribotų įrodymų, leidžiančių manyti, kad stovėjimas – sveikesnė alternatyva sėdėjimui. „Taigi, jei dirbate sėdimą darbą arba toks yra jūsų gyvenimo būdas, geriausias pasiūlymas, ką galite padaryti, – kas pusvalandį atsistoti ir pasimankštinti. Mūsų išvados rodo, kad šis elgesio pokytis sumažina mirties riziką“, – pabrėžė dr. K. Diazas.