Nematerialioms ligoms – nematerialios vaistų dozės(13)

„Šarlatanizmu homeopatiją  laiko tie, kurie nežino, kas tai yra“, -  įsitikinęs populiarus gydytojas homeopatas Vidmantas Misis. Lietuvoje vis dar podukros vietoje esanti homeopatija tampa vis paklausesnė tarp pacientų – jie sutinka laukti  mėnesį ar ilgiau, mokėti už konsultaciją, kad tik gautų gydymą homeopatiniais aktyvios veikliosios medžiagos neturinčiais žirneliais. Jie tiki, kad pasveiks, nes klasikine medicina yra nusivylę.

Reklama

Prisiprašyti pokalbiui Klaipėdoje jau 17 metų praktikuojantį homeopatą V.  Misį nebuvo lengva – mat jo  darbo diena, sakė jis,  prasideda 4-5 val. ryto ir užsibaigia užmigus.  Žmonių apgultis rodo, kad homeopatų Lietuvoje yra per mažai.

„Vakarų Lietuvos medicina“ buvo pateikusi savaitės klausimą apie homeopatijos veiksmingumą.  Beveik pusė atsakiusiųjų į  klausimą teigė, kad homeopatija yra šarlatanizmas, nes jos veikimas nesąs moksliškai įrodytas.

Tegu nusileidžia šie žmonės  ant žemės. Ar yra kas nors matęs žmogaus sielą? Ar ji egzistuoja, ar ne? Tas, kuris teigia, jog homeopatija moksliškai neįrodyta, atsakys, kad siela yra. Tuomet paklauskit, ar jie yra matę tą sielą,  ar su ja sveikinosi, vakarieniavo?.. Matote,  yra grupė žmonių, kurie save laiko eruditais, išsilavinusiais, bet...  Jiems reikia viską paduoti, matyti...

O ar akupunktūra moksliškai įrodyta? Bioenergetiniai kanalai, kurių nematyti, nes jie yra bioenergetiniame lygyje? Bet  ta akupunktūra egzistuoja tūkstančius metų. Kaip gali būti,  kad homeopatija nėra moksliškai pagrįsta?  Palaukit, bet jai  per 200 metų, tereikia pasiskaityti istoriją – jos paneigti niekas negali. Tie protingieji geriau tegu aiškinasi su kunigais, ar yra Dievas, ar ne.

Kai žmogus nuolat jaučia nuovargį,  energijos stoką,  klasikinė medicina dažnai padėti negali, nes laboratoriniai tyrimai jokių sutrikimų nerodo. Tuomet diagnozuojama somatoforminė autonominė disfunkcija ir rekomenduojama sveika gyvensena: sportas, kontrastinis dušas.

Tai žodžių žaismas, o ne diagnozė.  Su kokiom diagnozėm tik pas mane neateina...  Visi žmonės, kurie pas mane ateina,  sako, jog, anot poliklinikos gydytojų, jų tyrimų rezultatai – normalūs, tačiau jie jaučiasi blogai.  Jiems pasako diagnozę ir duoda patarimą: sportuok, valgyk vitaminus. Bet tas žmogus sportuoja, vitaminus geria – ir rezultatų vis tiek nėra.

O homeopatai gydo, vaistą parenka pagal individualius paciento nusiskundimus. Turi išsiaiškinti, pavyzdžiui, ar nuovargis būna ryte, ar vakare, ar mieguistumas būna pavalgius, ar nevalgius, ar ryte silpnumas kojose, ar kitur.  O homeopatiniai vaistai, žinia,  yra žemų potencijų ir aukštų. Kuo liga nematerialesnė – tuo nematerialesnė vaisto dozė.

Yra daug tokių, kurie kreipiasi į mane dėl silpnumo. Daug moksleivių tuo skundžiasi. Kodėl? Jie pervargsta nuo mokslo, kuris jiems visai nereikalingas, jų protas turi atlaikyti didžiulį krūvį.  Jiems reikia pailsėti – o jie kala ir kala mokslus.

Tas žmonių nuovargis kyla iš stresų, įtampų dėl pragyvenimo.  Mūsų protas  dirba ištisai, o to rezultatas - pastovus nuovargis. Homeopatijoje aiškinama,  kad jei gresia kokia permaina, mūsų protas įtampą numeta į kokį nors organą. Iš pradžių - į mažiausiai gyvybiškai pavojingą. Vyrams dažniausiai kenčia  širdis, prostata, skrandis, moterims – skydliaukė, ginekologinė sritis, virškinimo traktas.

Klasikinės medicinos atstovai ieško ligų, bet neklausia, kaip ji atsirado, kodėl. O homeopatija  gilinasi į visą gyvenimą, pradedant nuo vaikystės. Čia, parenkant vaistą, svarbu net tai,  kokie buvo šeimoje santykiai, ar buvo išgąstis, seksualinis priekabiavimas, išprievartavimas, nesėkmingos vedybos. Štai atėjo moteris ir sako: „Su  vyru skiriamės, stresas, įtampa...“ Paskyrus tam tikrą vaistą, ateina po kelių mėnesių ir  sako, jog viską lengvai pakėlusi. Tai dėl to, kad skyrei nematerialią potenciją – o  stresas juk nėra materialus,  jo nepasversi... Todėl ir vaisto dozė nemateriali.

O klasikinėje medicinoje – pacientams pasakoma sudėtinga diagnozė, bet juk kaip bepavadinsi ligą, žmogui tai nepadeda.  Vadinasi,  reikia ne ieškoti, kas jo organizmui yra,   o įsiklausyti, kas žmogui yra.

Ką jūs patartumėte kenčiantiems nuo tos vadinamosios somatoforminės autonominės disfunkcijos?

Pasielgčiau nehomeopatiškai, jei tik iš diagnozės skirčiau vaistus. Esant tokiai diagnozei, galima rinktis iš bene  800 vaistų. O kad parinktum tinkamą, reikia pamatyti, kaip žmogus atrodo, žinoti, kokie jos išgyvenimai, darbas, pomėgiai, baimės, miegas...  Juk negali – kaip daroma klasikinėje medicinoje – paimti vieną dėlionės gabaliuką ir bandyti iš jo spręsti, koks paveikslas. Tik sudėliojęs jį visą pamatai.

Homeopatijoje svarbiausia žiūrėti į psichologinį žmogaus portretą, nes homeopatija gydo ne ligą, o žmogų.  Svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną nusiskundimą – kiekvienam jų vis kitas vaistas tinka.  Svarbiausia -  surasti  būdingus simptomus, kurie nebūdingi kitiems. Pavyzdžiui, žmogus sako, jog jam skauda skrandį. Bet kaip skauda? Juk vienam raižo, kitam - degina, maudžia. Vienam skauda pavalgius, kitam nevalgius...

Ar tenka išgirsti keistų simptomų, kurių nepripažįsta kiti medikai?

Taip, štai neseniai atėjo mergina.  Sako, jog kai tik pavalgo saldumynų, ima širdis daužytis. Gydytojai jai sakę, kad negali taip būti, kad tai nesąmonė. Bet kaip gydytojas gali žinoti, jog taip negali būti, jei žmogus tuo skundžiasi? Tokie žmonės siunčiami pas psichiatrus, o tie  nustato jiems psichikos sutrikimą,  nors žmonės normalių normaliausi. Tik reikėjo įsiklausyti į jo nusiskundimus ir duoti vaistą, atsižvelgus į juos.

Dauguma, matyt, jūsų klientų ir yra iš tų, kuriems daktarai pasakė negalį padėti?

Ne dauguma, o visi. Pas mane ateina tie, kurie ne vienus metus vaikščiojo į poliklinikas ir kuriems niekas nepadėjo. Štai sakoma, kraujo spaudimas - nepagydoma liga,  bet kam tabletėmis šeriate, jei liga vis tiek nepagydoma?  Jei žmogui spaudimas kiek padidėjęs, bet dar normos ribose –  išrašomi vaistai profilaktikai...

Kiekvienas žmogus – vis kitoks atvejis.  Vieni ateina, kai negavo pagalbos iš medikų nuėję kelis kartus, kiti – gydėsi pas juos metų metus. Štai moteris – 20 metų jai diagnozės negalėjo nustatyti. Skyriau vaistą pagal nusiskundimus -  po dviejų savaičių viskas susitvarkė, ir jokių tyrimų nereikėjo.  Jai prieš 20 metų buvo išoperuota  tulžies pūslė, o po to kairėje pusėje atsirado deginantis skausmas. Visur važinėjo, niekas nieko nerado.

Kadaise dirbote gydytoju chirurgu. Ar nesvajojate sugrįžti?

Kas pabando homeopatiją – nei į chirurgiją, nei kitur nebegrįžta, nes pamato, kokia ten beprasmybė. Techniškai padarė, prapjovė – o  toliau ne mano ligonis.  O  homeopatai, pavyzdžiui,  gali duoti vaistų prieš operaciją, kad mažiau kraujuotų, po operacijos  – kad žaizda geriau gytų.

Nesakau, kad klasikinė medicina nereikalinga. Ji  reikalinga. Yra būsenų, kurios reikalingos ir stacionarizavimo, ir ištyrimo.

Ekstrinėse situacijose galima apsieiti be homeopatijos, o gydant lėtines ligas be homeopatijos negalima apsieiti. Todėl medicinos turi susivienyti.

Kada gi jos susivienys?

Tą klausimą galime priskirti prie fantastinių kūrinių. Ar apsimoka gydytojui  valandą laiko klausinėti žmogaus apie jo skundus, žinoti galybę vaistų, nors minimumą jų? Juk homeopatijoje, pagal dabartinius apskaičiavimus, yra vaistų nuo  138 tūkst. simptomatikų. Tai ar ne paprasčiau, kaip įteisinta valstybės, skirti žmogui 10 minučių – o dalį  to laiko dokumentų pildymui? Taip paprasčiau.  Gydytojo reikalas - tik pažiūrėti, ar tyrimai normos ribose. Jei norma - tai tau vegetacinė distonija ar dar kas kita.  Jei pakitimų yra – reikia pagerti tuos ar kitus vaistus. Paprasta.

Pavyzdžiui, operacija padaryta,  o jei toliau atsiranda raumenų skausmai prieš lietų ar prieš perkūniją - viskas, vaistų nebėra.  O homeopatijoje yra.

Pasvajokim, kad Lietuvoje homeopatija taps lygiateise medicina...

Galime kurti planus, bet niekas nieko nedarys. Žmonių sąmonė tokia... jie mano, kad homeopatija reikia tikėti. Bet ar tie kelių mėnesių vaikeliai, kuriuos atveža nugydytus, tiki, kad homeopatija jiems padės? Juk nesakau: „Vaikeli, duosiu tau žirnelių ir tau nebebėgs seilės, dygstant dantukams“.  Arba neįtikinėsiu kūdikio, kad naktimis lygiai 12 val. jis nebepabus nuo košmarų.

Poliklinikose galėtų būti daugiau homeopatų. Eitų žmonės. Bent 10 proc. gydytojų turėtų mokėti ir homeopatiją.  Kad anginą be antibiotikų galima gydyti – turi žinoti kiekvienas gydytojas.  Homeopatija turi būti šalia klasikinės medicinos.

Teko girdėti, kad kai kurie kunigai agituoja prieš homeopatiją. Gal ją burtais laiko?

Yra neprotingų ir gydytojų, ir kunigų... Viena moteris pasakojo, kaip pobūvyje, kur dalyvavo ir gydytojas, prasitarė, kad vaikus homeopatiškai gydo. Tad tas gydytojas prigrasino: atsargiau su homeopatiniais vaistais, pažiūrėkite, kokios ten medžiagos įeina– galite vaiką nunuodyti. Mums nebeliko klausimų, kas tai per gydytojas...

Homeopatiniai vaistai - patys nekalčiausi pasaulyje. Nors jie gaminami ir iš nuodų, cheminių elementų, bet ar galima nunuodyti žmogų medžiagomis, kurios yra tik bioenergetinės  informacijos lygyje, nematerialiame lygyje?  Tiesa, galima sulaukti organizmo reakcijos, jei vaistų perdozuojama,  bet tik trumpam - viskas dingsta nutraukus vartoti vaistą.   Suvalgykite pusę kilogramo druskos- reanimacijoje  atsidursite. Bet po valgio druskos krislelis -  tai vaistas. Rūgštis reikia gydyti rūgštimi. Panašus gydo panašų.