Nemiga gali sukelti mintis apie savižudybę

Priemonės, kurios žmogui padeda išgyventi krizę, neretai itin sudėtingose gyvenimo situacijose nepadeda. Užvaldo liūdesys, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmas. Kartais aplanko suicidinės mintys, tai yra mintys apie savižudybę. Šios mintys - taip pat vienas iš gilios depresijos požymių. Mokslininkai nustatė, kad suicidines mintis skatina ir nemiga.

Mažai miegant – daugiau negatyvių minčių

Insomnija, arba nemiga, – miego sutrikimas, pasireiškiantis negalėjimu užmigti ir nekokybišku, sutrikusiu miegu.

Gerai žinoma, kad nemiga yra psichinės sveikatos problemų rizikos faktorius. Nemigą patiria 80 proc. sergančiųjų depresija. Nemiga yra ne vien depresijos požymis, tačiau neretai jos priežastis.

Ilgalaikė miego stoka padidina suicidinių idėjų riziką, o miego trukmė yra susijusi su suicidinių minčių kategorija.

Suicidinių idėjų rizika buvo vertinama tarptautinės mini psichinės būklės apklausos būdu, miego kokybė – naudojantis Pitsburgo miego kokybės indeksu. Bendroji miego trukmė buvo laikoma prognozuojančiu požymiu, o suicidinės idėjos - jų pasekme.

Tyrimo metu iš 471 paciento 73 pateko į suicidinių idėjų rizikos grupę: iš jų 55 turėjo mažą, 18 - vidutinę ir aukštą riziką.

Buvo nustatyta, kad kiekvieną valandą pailgėjus miegui, vidutinė ir aukšta savižudybės rizika sumažėja iki 72 proc. Mažai miegant suicidinių minčių rizika didėja.

Mokslininkai patvirtino sinerginį ryšį tarp nemigos, depresijos ir minčių apie savižudybę, kurios betarpiškai susijusios su miego trukme. Žinoma, atmetus kitus rizikos faktorius.

„Nemiga yra sunkus, sekinantis, varginantis dalykas, ne veltui vienas iš kankinimo būdų yra neleisti žmogui miegoti. Tai labai žiauru ir vargina. Jei žmogus nemiega, jis dažniausiai pradeda bėgti savo gyvenimo puslapiais. Ir dažniausiai tai nėra gerieji, linksmieji, sėkmingieji, o sunkieji, slegiantys, depresiniai puslapiai. Be abejo, tuomet intensyvesnės ir egzistencinės mintys, ir dažnesnė yra mintis apie savižudybę. Suprantama, kad tuomet didesnė ir suicido realizacija - jau vien dėl to, kad miegantis negali žudytis, o nemiegantis gali“, - apie nemigos ir minčių apie savižudybę ryšį samprotavo gydytojas psichiatras Saulius Liutkus.

Organinės ir neorganinės nemigos priežastys

Psichiatras S. Liutkus išskiria dvi nemigos priežastis. Esant organinei priežasčiai, nemiga atsiranda dėl somatinės ligos: galvos smegenų auglių, smegenų uždegiminių procesų, smegenų kraujagyslinių sutrikimų, sunkių su skausmo sindromu susijusių ligų (pvz., onkologinių). Šiuo atveju pašalinus nemigos priežastį miegas normalizuojasi be papildomų pastangų.

Antra daug plačiau paplitusi nemigos priežastis - neorganinė. Ji dažnai būna kitų sutrikimų, kitų priežasčių, dažniausiai – nerimo ir depresijos – simptomas.

„Dar gali būti situacinė nemiga, arba situacinis miego sutrikimas, atsirandantis po sunkaus, stresinio, trauminio įvykio. Jei tai trunka tik keletą naktų, nereikia jokių papildomų priemonių, medikamentinio gydymo. Jei užtrunka pernelyg ilgai ir žmogus išeina iš miego ciklo, galima būtų pavartoti miegui skirtus medikamentus, bet gerai pasitarus su gydytoju. Vienu metu buvo paplitusi nuomonė, kad naujieji miegui reguliuoti skirti medikamentai nesukelia priklausomybės, bet  praktika rodo, kad neteisingai juos vartojant priklausomybė gali atsirasti“, - pasakojo S. Liutkus.

Jis atkreipia dėmesį į dar vieną miego sutrikimą, sukeltą stresų ir išgyvenimų, - pernelyg ilgą, po keliolika valandų be pertraukos, miegą. Šio sutrikimo priežastis gali būti ir organinė, ir psichologinė: žmogus, užuot sprendęs iškilusias sudėtingas nemalonias situacijas, „pasitraukia“ į miegą, vildamasis, kad atsibus ir viskas bus išsisprendę.

„Kartais taip ir atsitinka, bet dažniausiai problema pagilėja ir ją vis tiek tenka spręsti“, - pažymi psichiatras.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Oliver L, et al "Sleep duration as a predictor of moderate/high (vs low) suicide risk in insomnia" SLEEP 2013.