Nenuvertinkite musių

Kai kambaryje įkyriai zvimbia musės, kokių priemonių dažniausiai imatės? Daugelis greičiausiai ranka jas nuveja į šalį, netekę kantrybės geriausiu atveju pritrenkia po ranka pasitaikiusiu laikraščiu. Tačiau kenkėjų kontrolės ekspertai įspėja, jog dažnai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, dizenterija ar kt. liga užsikrėtė būtent dėl musių.

Musių maistas – atmatos, ekskrementai ir dvėseliena

Musės minta labai įvairiu maistu, įskaitant žmonių, gyvūnų maistą, dvėselieną, atmatas ir ekskrementus. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų. Kas kartą nutūpusi musė palieka tūkstančius bakterijų.

Viena pašnekovė teigia, kad musių išsigando ir naikinimo priemonių ėmėsi tada, kai įskilusiuose kiaušiniuose rado besiraitančių lervų.

„Įdužę kiaušiniai buvo padėti atskirai, laikomi išmetimui, tačiau užmiršus tą padaryti, po kurio laiko jų viduje pastebėjau besiraitančias gelsvai baltas riebias lervas. Rodos, visas indelis judėjo – nedelsiant viską išmečiau, išvaliau ir ėmiausi naikinti muses. Nuo to laiko siaubą ir šleikštulį kelia kad ir viena skraidanti musė“, – pasakoja moteris.

Situaciją komentuoja biologas Liutauras Grigaliūnas: „Jei namuose yra didelis užkrėstumas, tereikia ant stalo padėti žalios mėsos, kaulų, daržovių ar kitų muses traukiančių produktų ir po kurio laiko ten jau pastebėsite daugybę kiaušinėlių, iš kurių vėliau išsirita lervos. Iš tiesų pavojingiausia, kad musės, nutūpdamos ant mėsos, duonos, obuolio ar kitų maisto produkto, perneša infekcines ligas – suvalgius užkrėstą produktą galimos liūdnos pasėkmės. Virškinamojo trakto negalavimų problema ypač aktuali, kai šilta, nes žmonės daug laiko leidžia gamtoje ir maistą, atliekas palieka nesandariuose induose, maišuose“, – pasakoja biologas ir perspėja, jog musės kiaušinėlius padeda net ir pro mažiausią uždengto maisto dubens plyšį.

Išvengti musių padeda dėmesys prevencijai

Skaičiuojama, kad žmonės nemato 95 procentų šių kenkėjų, kurių pora vos per šešias ar aštuonias savaites gali susilaukti 1 milijono palikuonių, skubančių misti žmonių maistu, pūvančiomis atliekomis ir kt. Dalis žmonių linkę kenkėjus naikinti įprastomis priemonėmis ir neatkreipia dėmesio, kad jos veikia itin trumpai ir gali pakenkti žmogaus ir augintinių sveikatai. Be to, didelė dalis kenkėjų jau adaptavęsi prie įprastų naikinimo būdų. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad apsisaugoti nuo musių ir išvengti ligų nėra sudėtinga, tik labai svarbu pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis.

Margarita Kutkaitė, UAB „Dezinfa“ vadovė, pataria visada uždengti ir įsigyti šiukšliadėžes su sandariais dangčiais. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog taip pat svarbu išvalyti virtuvės prietaisų apačioje esančius maisto likučius, nepalikinėti nešvarių indų su maistu, nedelsiant išvalyti naminių gyvūnų išmatas – jos yra ne tik puiki musių veisimosi vieta, bet ir zona, kurioje musė gali nutūpti prieš nusileisdama ant maisto. Nuo musių gelbsti ir languose įrenkti tinkleliai, ypač virtuvės ir atliekų zonose.

Viena iš efektyviausių naikinimo priemonių – šviesos spąstai

Dar viena patikima ir saugi priemonė – šviesos spąstai, kurie privilioja ir sunaikina kenkėjus.

„Žmonėms, kurie nuolat kovoja su musėmis, patariame naudoti specialias lempas, priviliojančias ir sunaikinančios kenkėjus. Jos naudojamos gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose, gaminamos be jokių cheminių elementų, todėl nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Šviesos spąstų yra įvairių – patikimiausiais laikomi tie, kuriuose integruotos specialios lipnios juostos. Šviesos spąstai privilioja vabzdį ir jis iš karto prilimpa prie juostos – nei viena jo kūno dalis nenutrūksta (kas būna nutinka naudojant spąstus su elektra) ir atgal į aplinką nebepatenka – tai ypač svarbu pramonės srityje“, – tikina kenkėjų kontrolės specialistė ir pabrėžia, kad musės, kaip ir kiti vabzdžiai, į spąstus papuola dar nespėję pridėti kiaušinėlių ant mūsų maisto.

Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria nenuvertinti musių – virtuvėje zujantys kenkėjai gali tapti vidurių šiltinės, choleros, bakterinės dizenterijos, poliomielito, tuberkuliozės ir kt. ligų priežastimi.

Kristina Kutkaitytė