Nepaisant pokyčių administracijoje, reformos sveikatos sistemoje tęsiasi (1)

Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė surengė spaudos pusryčius žurnalistams. Ji pristatė savo naują administraciją, kurios kai kurie nariai jau sulaukė prieštaringų vertinimų, ir apžvelgė, ką nuveikė bei ką planuoja reformuoti kitais metais.

Reklama

Naujojo viceministro kandidatūra

Daugelis susirinkusių žurnalistų tiesiog spirgėjo iš noro paklausti apie ministrės dešinėje sėdintį naująjį viceministrą Valentiną Gavrilovą. Ne taip seniai Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje buvo paviešintas V. Gavrilovo gyvenimo aprašymas, iš kurio matyti, jog jis apie dešimtį metų pradirbo UAB „Vilniaus degtinė“. Į jo asmenį jau spėjo sureaguoti medicinos studentai viešu pasipiktinimo raštu.

Kodėl gi buvo pasirinkta būtent ši kandidatūra, akivaizdžiai neturinti jokios patirties sveikatos srityje ir dar rizikuojanti supainioti viešuosius ir privačius interesus? Ministrė R. Šalaševičiūtė atsakė: „Vietoj buvusio viceministro Rimanto Černiausko buvo sudėtinga rasti tinkamą kandidatūrą, nes reikėjo, kad žmogus turėtų ekonominių ir teisinių žinių. Apie V. Gavrilovą buvo tikrai geri atsiliepimai, jis dirbo LSDP biudžeto ir finansų komitete, Šadžius rekomendavo kaip atsakingai dirbantį. Susipažinus ir aptarus galimybes dirbti bei įvertinus, kad jis turi du magistro išsilavinimus – ekonomikos bei teisės, šio žmogaus kandidatūra tapo priimtina. Darbas UAB „Vilniaus degtinė“ rodo kvalifikaciją ir patyrimą. Ministerijoje alkoholio, tabako sritis kuruoja Jadvyga Zinkevičiūtė, ši sritis atitenka jai. Todėl manau, kad viešųjų ir privačių interesų konfliktų neturėtų būti, nes jis ten jau nebedirba“.

Pats viceministras V. Gavrilov trumpai prisistatė: „Turiu teisinį ekonominį išsilavinimą. Mano kuruojamos sritys bus sveikatos ekonomika, farmacija, Europos Sąjungos parama, tarptautiniai projektai, e-sveikatos projektų įgyvendinimas“.

Kiti, ne tokie spalvingi komandos nariai

Ministrė pristatė kitus savo pasikeitusios komandos narius, kurie kol kas jokių vertinimų visuomenėje nesulaukė, nes, kaip patys sako, kol kas naujajame poste yra vos savaitę.

Antrąja viceministre paskirta Laimutė Vaidelienė, ilgametė Lietuvos gydytojų sąjungos tarybos narė. Ji yra vaikų ligų gydytoja, Kauno medicinos universitete 15 metų pradirbusi vaikų pulmonologė, alergologė.

„Mano kuruojamos sritys – sveikatos priežiūros pirminis, antrinis, tretinis lygiai, motinos ir vaiko sveikatos priežiūra (toje srityje suprantu daugiausiai). Taip pat esu atsakinga už slaugos koordinavimo, transplantacijos ir kraujo donorystės sritis, tarptautinius ryšius bei bendravimą su ES institucijomis, greitąją medicinos pagalbą. Šiuo metu esu įtraukiama į medicinos įstaigų reorganizavimo procesą“, - kalbėjo L. Vaidelienė.

Trečioji viceministrė yra Jadvyga Zinkevičiūtė, pradėjusi dirbti su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu.

„Senaisiais“ patarėjais buvo pavadinti Janina Kumpienė ir Arvydas Skorupskas, naujieji bus Dalia Guobužienė, Jurgita Kinderienė (atstovė spaudai) bei Ramunė Navickienė.

Ministrės darbai ir planai

Atsakydama į klausimą, kokiomis kryptimis buvo dirbta ir kokiomis planuojama dirbti, ministrė R. Šalaševičiūtė pabrėžė, jog padarytas nemažas įdirbis vaistų politikos bei pacientų eilių mažinimo srityse.

Kaip vieną reikšmingiausių veiksnių, padėjusių mažinti eiles gydymo įstaigose, ji pavadino V. Andriukaičio priimtą sprendimą dėl lėtinėmis ligomis sergančių asmenų teisę tik vieną kartą gauti iš šeimos gydytojo siuntimą pas antro ar trečio lygio specialistą. Pasak ministrės, kol kas apie šią galimybę dar mažai žino tiek pacientai, tiek patys gydytojai, tačiau tai jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Artimiausiu metu R. Šalaševičiūtė sieks, kad ši tvarka būtų papildyta ir nebūtų siuntimų pas okulistą per šeimos gydytoją.

„Su Farmacijos departamentu, su Vaistų kontrolės tarnyba vedėme nemažai derybų. Pokyčiai – iš dviejų komisijų beliks viena, kuri svarstys vaistų kompensavimo klausimą. Yra numatyti jau komisijos nariai, pajungėme mokslininkus, kad jie padėtų komisijoje dirbti, kad ji nebūtų uždara. Yra pakeisti aprašai ir tvarkos, sutrumpinti terminai svarstymų, atsižvelgiant į STT pastabas, pati tvarka yra pakoreguota, numatyta rotacija, 30 proc. komisijos narių turi būti keičiami kas dvejus metus“, - sakė ministrė.

Ji paminėjo, jog apie 20 milijonų litų bus sugrąžinti į valstybės biudžetą iš farmacinių įmonių. Metų viduryje kelta problema, jog Lietuvoje yra aukštesnės generinių vaistų kainos nei kaimyninėse šalyse, jau išspręsta - ministerijos ir kitų institucijų dėka pavyko jas sumažinti. Nuo sausio pirmos nebelieka priemokų insulinui.

Reformos tęsiasi

Dideliu iššūkiu ministrė pavadino Vaikų pediatrijos centro ir Infekcinės ligoninės statybas, kurias kuruoja ar vykdo VUL Santariškių klinikos. Planuojama, kad pediatrijos centro statybos bus baigtos 2018 m.

Žurnalistų paklausta, ar ji revizavo V. Andriukaičio sprendimus, ministrė R. Šalaševičiūtė atsakė, jog taip, ir patikslino: „Buvo priimta ir pasirašyta daug sprendimų ir tvarkų. Jas peržiūrėjau su Teisės departamentu, nes arba jie nebuvo peržiūrėti, arba departamentas parašė, jog nebuvo atsižvelgta į pastabas. Daugiausiai klausimų kilo dėl Neurochirurgijos ir transplantacijos programų. Pastaroji turėtų būti pasirašyta ir pakeista šiandien, paliktas viskas taip, kaip buvo, nes perspektyvu ir reikalinga. Tačiau įvertinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apimtis, daugumos buvo nuspręsta leisti Kauno klinikoms atlikti ne daugiau kaip 20 operacijų. Kaulų čiulpų centras bus Vilniuje, neurochirurgijos centras bus Kaune“, - sakė ministrė. Anot R. Šalaševičiūtės, reikalingi net poįstatyminiai aktai dėl to, kad nesutariama, kokias operacijas ir kas gali daryti. Tai planuojama visgi nuspręsti iki sausio 1 d.

„Reikia nuoširdžiai pripažinti, kad visuomenės sveikata pas mus yra podukros vietoje. Visuomenės sveikatos centrų kitais metais laukia konsolidacija, prie Vilniaus sveikatos centro bus prijungti kiti 9 centrai. Sumažės darbuotojų, bus išgrynintos jų funkcijos. 36 visuomenės sveikatos biurams skirta per 30 milijonų“, - sakė ministrė R. Šalaševičiūtė.

Slaugytojų klausimai

Reformų ministrė pažadėjo pirminėje sveikatos priežiūros srityje. Jos nuomone, šios srities reformose padės patarėjos Dalios Guobužienės patirtis dirbant Greitosios pagalbos ligoninėje. „Pradėsime nuo seniūnijų felčerių, ambulatorijų. Šiandien yra taip, kad felčerių kompetencija yra labai ribota, net pagalbą senukams jiems teikti sunku. Tačiau kaimo vietovėse balas už paslaugas yra aukštesnis negu miestuose. Norisi, kad slaugytojos atsidurtų ten, kur jos turi būti. Slaugytojai daugelį darbų, kuriuos turėtų daryti gydytojas, daro, bet tai nepriskirta jų kompetencijai. Atlyginimai skiriasi nuo 4000 iki 1300 į rankas. Dirbo darbo grupė dėl atlyginimų nustatymo kriterijų. Mano žiniomis, Santariškių ligoninė jau ruošiasi pereiti prie naujo apmokėjimo. Kaunas daro tą darbą su savivaldybių ligoninėmis. Kaunas turi programą „išmanioji slaugytoja“, jos rengiamos receptų išrašymui ir daugeliui kitų veiksmų, kuriuos atlieka gydytojai. Pakėlus slaugytojos autoritetą, sumažėtų pacientų eilės pas gydytojus“, - kalbėjo ministrė.

Daugiau geriatrijos lovų

Sveikatos apsaugos ministerija laukia sprendimo iš Seimo, kad kiti metai būtų paskelbti orios senatvės metais. Pasak R. Šalaševičiūtės, bus skirta papildomai lėšų 11-ai geriatrijos skyrių atidaryti, juose bus gydomi vyresni nei 65 m. asmenys. Parengtas projektas, kuriuo siekiama padidinti paliatyviosios slaugos „lovų“ skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų; šiuo metu tenka 6, prašoma plėsti iki 9.

Taip pat kitais metais 10 milijonų litų bus skirta tam, kad žmonėms po 85 metų būtų visiškai nemokami vaistai ir medicininės paskirties priemonės (šlapimo sugėrimo gaminiai).

„Mūsų pačių struktūrinė pertvarka bus vykdoma nuo gegužės mėnesio, yra jau numatyta tam tikrų skyrių sujungimas bei pertvarka, tai leis pasiekti geresnį pacientų lūkesčių pateisinimą“, - trumpai užsiminė ministrė.

Pinigų atsiranda?!

Laikinai Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pareigas einantis Gintaras Kacevičius pateikė skaičius, jog kitais metais augančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto dėka bus nemažai gerų pokyčių. Iš vadinamojo rezervo yra paimta apie 100 milijonų litų. 78,4 mln. atiteko sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, 15 mln. ortopedijos techninėms priemonėms padengti, 4,9 mln. litų – medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, dar 1,7 mln. sveikatos programoms padengti.

„Finansavimas visose srityse didėja 12 procentų“, - sakė G. Kacevičius.

Pasak VLK vadovo, jų atlikta analizė parodė, kad 36 tūkst. pacientų gydėsi ligoninėje užtrukdami iki vienos paros. Iš jų 20 tūkst. buvo išrašyti tą pačią, o likę - kitą dieną. Todėl kitais metais planuojama dienos paslaugų plėtra.

Sudėtingi ir painūs žaidimai su paslaugų įkainiu privertė ne vieną žurnalistą kasytis pakaušį – buvęs balo įkainis 0,95-0,98 lito virsta į 0,95 euro. Tačiau mažinamas balas už kai kurias paslaugas. Išeitų, kad liekama prie to paties... Ministrė pabrėžė, kad įkainį pakėlus vos 1 centu ir taip prireikė 30 milijonų litų.

Rezerve, iš kurio buvo paimti apie 100 milijonų, dar liko 177 mln. „Baigėsi ekonominio nuosmukio pasekmių kompensavimas. Kainos grįžta į prieškrizinį lygį, tikimės, kad gydymo įstaigos tokių didelių nuostolių neturės“, - kalbėjo G. Kacevičius.

Gydymo įstaigų vadovai buvo įspėti, kad nesitikėtų, jog jų nuostoliai bus kompensuojami metų gale iš to neišsemiamo rezervo. Patarėja Janina Kumpienė sakė, jog pirmųjų trijų ketvirčių gydymo įstaigų ataskaitos rodo, kad nuostolių yra mažiau nei pernai. Nors visgi kelioms gydymo įstaigoms sunkiai sekasi išbristi iš skolų – buvo paminėta  Panevėžio ir Šiaulių ligoninės.