Nepalo sveikatos priežiūros sistema: visai kitoks pasaulis (1)

Spalio 24-25 d. Vilniaus universiteto komunikacijos fakultete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žiniasklaida ir žodžio laisvė: kontroversijos ir visuomenės konfliktai“ dalyvavo ir svečias iš Nepalo „ABC“ televizijos – žurnalistas Kiran Babu Marahatta. Perskaitęs savo pranešimą apie šios šalies žiniasklaidos pokyčius pereinamosios demokratijos periodu, Kiranas mielai sutiko papasakoti apie Nepalo sveikatos priežiūros ypatumus. Esame linkę pakeiksnoti savo sveikatos sistemą, bet objektyviai vertinti, ką turime, galime tik lygindami su kitų šalių sveikatos sistemomis. Retai tesusimąstome, kad pasaulyje yra daugybė valstybių ir jų piliečių, kurie tegali tik pasvajoti apie ką nors panašaus, ką turime čia, Lietuvoje.

Reklama

Kiranai, gal galėtumėte trumpai papasakoti apie sveikatos priežiūros sistemą Nepale?

Egzistuoja dvi medicinos pagalbos rūšys – valstybinė ir privati. Visais atvejais ji mokama – privačiame sektoriuje daugiau, valstybiniame - daug mažiau. Bet valstybinės medicinos galimybės yra labai menkos, o požiūris į žmogų, atvirai tariant, nėra pakankamai humaniškas. Todėl, jeigu turi nors menkiausią galimybę, žmonės bando patekti į privačias ligonines. Valstybinėse ligoninėse trūksta medikamentų, įrangos, visko. Gydytojai gauna menkus atlyginimus, galiausiai nebeapsikenčia ir išeina į privačias klinikas, ligonines, arba atidaro jas patys. Todėl valstybinėse ligoninėse nuolat trūksta gydytojų. Kartais jų ten išvis nebūna. Nepalas vieno piliečio sveikatai išleidžia vidutiniškai keletą dolerių per metus.

Greitoji pagalba taip pat mokama?

Nepale nėra įprasta kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jeigu ištinka nelaimė, žmogų į gydymo įstaigą gabena artimieji. Visgi greitosios pagalbos tarnyba didžiuosiuose miestuose egzistuoja, bet jos paslaugos visais atvejais yra mokamos. Jeigu sunkiai susirgęs pacientas pinigų neturi, greitoji jo negabens, o net jeigu ir nugabentų, ligoninė tiesiog nepriimtų.

Pacientas tiesiog paliekamas mirti gatvėje?

Juo kiek galėdami pasirūpins artimieji, bet profesionalios medicininės pagalbos jis negaus. Artimieji irgi dažniausiai neturi gydymui pakankamų pinigų. Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, tai būtų sunkiai įsivaizduojama, tiesa?

Kiltų neregėtas skandalas. Lietuvoje netgi linkstama į kitą kraštutinumą – manoma, kad medicina turi išgelbėti visus ir visais atvejais. Reanimuoti gabenami devyniasdešimtmečiai seneliai, net ir tais atvejais, kai gydymo galimybės išsemtos, reikalaujama, kad jie būtų gaivinami...

Nepale mirtis suvokiama kaip natūralus reiškinys, kuriame iš esmės nėra nieko blogo. Tą padaryti labai padeda religija – hinduizmas, budizmas. Nėra jokio reikalo trikdyti paskutines labai svarbias buvimo su mirštančiu seneliu akimirkas. Bet visai kitas dalykas, kai miršta vaikas, kurį būtų galima nesunkiai išgelbėti suteikus reikiamą medicinos pagalbą.

Mūsų šalyje dažniausios mirtį sukeliančios ligos – širdies ir kraujagyslių - pirmoje vietoje, o antroje – vėžiniai susirgimai. Galbūt turite duomenų, kokios ligos dažniausiai sukelia mirtį Nepale?

Tai virškinamojo trakto, įvairios kitos infekcijos. Tuberkuliozė. Jeigu neklystu, būtent jos pirmoje vietoje. Kartkartėmis kyla įvairių infekcijų sukeltos epidemijos. Nėra prevencijos, nėra tinkamo reagavimo epidemijos plitimo atveju. Miestuose epidemijos suvaldomos gana greitai, bet atokiuose šalies rajonuose tiesiog nėra priemonių tai padaryti. Miršta labai daug vaikų.

Kaip jūsų šalies gyventojai vertina skiepus?

Labai vertina. Kad tik jų būtų. Bet pasiskiepyti ir taip išvengti dalies infekcijų gali tik labai nedaugelis.

Vienas didžiausių iššūkių sveikatos priežiūrai mūsų šalyje – psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, ir savižudybės. Ar turite tokių problemų Nepale? 

Ne, savižudybės nėra problema. Taip pat ir depresija. Jeigu jų ir yra, tai labai nedaug. Matyt, tai vis dėlto su didesniais civilizacijos pasiekimais susijusios ligos. Mes išgyvenome ilgą pilietinį karą, kuriame žuvo daugybė žmonių. Karo metu savižudybių beveik nebūna, tai, galima sakyti, dėsningumas. Žmonės Nepale moka išgyventi labai sunkiomis sąlygomis. Taip pat sutikti ir priimti mirti garbingai. Žudytis nėra jokio reikalo.

Lietuvoje dažnos su nesveika mityba, judėjimo stoka, stresu ir nesaikingu alkoholio vartojimu susijusios ligos. Galiu kirsti lažybų, kad tokių bėdų Nepale irgi turite mažiau?

Turime tokių problemų miestuose, bet labai nedaug. Kaimuose gyvenantys žmonės paprastai gyvena sveiką gyvenimą, net ir nesuprasdami, kad gyvena sveikai. Jie kvėpuoja tyru kalnų oru, pakankamai juda, sveikai maitinasi ir išlaiko proto ramybę. Jokio streso, jokio tarpusavio varžymosi, jokių neurozių. Niekur nereikia skubėti, nes nuo tavęs ne tiek ir daug priklauso. Kalnų kaimeliuose žmonės gyvena iki 90 metų ir daugiau. Mieste – daug trumpiau. Esu girdėjęs, kad kai kur Europoje yra atvirkščiai.

Pakalbėkime apie alkoholio vartojimą. Pas mus tai didelė problema, kartais galima matyti girtus žmones, tiesiog gulinčius patvoriuose. Ar tą patį galima pamatyti Nepale?

Tai būtų didelė negarbė, taip nėra daroma. Vietinės produkcijos alkoholis yra vartojamas, bet tai daroma dažniausiai saikingai, kultūringai. Alkoholio vartojimas nėra didelė problema.

Gal papasakotumėte apie šeimos vaidmenį Nepalo visuomenėje?

Šeima yra labai svarbi. Ryšiai tarp šeimos narių stiprūs. Tai vieta, kurioje visada sulauksi pagalbos,  taip pat poilsio vieta. Būtent šeimoje gali išsikalbėti, jeigu turi kokių nors problemų, ir sulaukti pagalbos. Šiuo požiūriu esame labai stipri visuomenė. Tiesa, prieš tai kalbėjome apie mažą depresijų, savižudybių skaičių. Stiprios ir didelės šeimos taip pat yra priežastis, dėl kurios depresijos nežinome.

Ačiū už pokalbį.