Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, arba Teigiama rūpesčių pusė

Nauja studija, vykdyta Kalifornijos universitete (The University of California), parodė, kad kartais pečius užgulantys rūpesčiai turi ir teigiamą poveikį, – rašo upi.com.

Reklama

Mokslininkai teigia, kad jaudinimasis priverčia apgalvoti savo elgesį bei išvengti nemalonių situacijos pasekmių. „Nepaisant to, jog jau pats žodis turi neigiamą atspalvį, ne kiekvienas išgyvenimas yra destruktyvus ar betikslis. Jis motyvuoja ir veikia tarsi emocinis buferis“, – pranešime spaudai komentavo psichologijos profesorė Katie Sweeney.

Studija, publikuota „Social and Personality Psychology Compass“, parodė, jog patirtas nerimas yra susijęs su atsigavimu po traumuojančių įvykių, adaptacija ir tolesnių planų kūrimu bei depresijos įveikimu. Žmonės, kurie stipriau dėl ko nors nerimauja, geriau prisitaiko darbovietėje ar mokykloje, labiau stengiasi surasti, kaip pakeisti susiklosčiusią situaciją, ir sėkmingiau ją išsprendžia.

Tyrėjai pastebėjo, jog nerimas tarsi suteikia užuominą ar veikia kaip aliarmas, įspėjantis, kad situacija rimta ir reikalaujanti imtis veiksmų. Taip pat pastebėta, kad kamuojantis rūpestis motyvuoja veikti ir bandyti sumažinti šiuos neigiamus jausmus.

Jau ankstesni tyrimai parodė, kad nerimas gali priversti imtis prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, jei žmogus nerimauja, kad gali susirgti odos vėžiu, šis nerimas greičiausiai privers visada naudoti kremą nuo saulės.

„Labai įdomu, kad yra ir daugiau tokių pavyzdžių, rodančių akivaizdų ryšį tarp nerimo ir profilaktikos griebimosi. Moterys, kurios patiria vidutinį nerimą, lyginant su moterimis, kurios teigia visai nesijaudinančios arba labai nerimaujančios, yra labiau linkusios dalyvauti vėžio patikros programose. Atrodo, kad tiesa, jog kas per daug – tas nesveika, kas per mažai – irgi, taigi visur reikalingas sveikas protas: tinkamas nerimavimas gali motyvuoti „neparalyžiuodamas“, nesuvaržydamas jūsų, – sakė K. Sweeney.

Verta atsiminti, jog galima pasinaudoti šiomis vėžio patikros programomis: gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu.

„Labai didelis nerimas yra žalingas sveikatai. Mes neskatiname žmonių imti pernelyg dėl visko jaudintis. Tik norime patikinti, kad rūpinimasis nėra bergždžias dalykas – jis skatina imtis veiksmų. Taigi „sveikas“ nerimas yra geriau nei jokio nerimo“, - apibendrino tyrėjai.