Nerealizuota savižudybė – infarktas?

2010 m. buvo užregistruota 56,4 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nuo šių ligų mirė 47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų. Kasmet gydoma per 7000 žmonių, patyrusių miokardo infarktą, kasdien įvyksta daugiau nei 20 infarktų. Sveikatos specialistai, ieškodami to priežasčių, mini ne vien daugeliui žinomus rizikos veiksnius – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris. Jie kalba apie autoagresiją ir D tipo asmenybes.

Reklama

Svarbu, nes arti

Prof. Žaneta Petrulionienė savo kasdieniam darbe mato įdomų dėsningumą – žmonės skuba pas medikus profilaktiškai pasitikrinti, jeigu kas nors nutinka jų aplinkoje – kas nors iš artimųjų patiria infarktą, insultą ar klinikinę mirtį. „Tai labai rimtas motyvas, todėl, manau, turime nesiliauti kalbėti apie širdies ir kraujagyslių ligas, kad žmonės įsisąmonintų jiems svarbius dalykus“, - sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė.

Jau dešimt metų mūsų šalyje mirčių priežastys nesikeičia – lyderiauja širdies ir kraujagyslių ligos, šiek tiek svyruoja skaičiai po kablelio, bet išlieka faktas – kas antra mirtis. Tuo tarpu  viso pasaulio vidurkis – 29 proc.

Pasak profesorės, pati dažniausia ir pavojingiausia iš visų širdies bei kraujagyslių ligų yra miokardo infarktas. Lietuvių mirtingumas nuo infarkto daugiau kaip du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti 10 metų anksčiau nei moterys. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad jie daugiau serga. Vyrų rizika pradeda dramatiškai didėti perkopus 40-45 metus. Yra apskaičiuota, kad darbingo amžiaus vyrų miršta tris kartus daugiau nei darbingo amžiaus moterų. Moterų mirtingumas nuo kraujotakos ligų dramatiškai didėja nuo menopauzės, ypač po 65 metų. Ir čia moterų mirtingumas pralenkia vyrų. Apskaičiuota, kad vyrai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta tris kartus dažniau nei nuo traumų ir apsinuodijimų bei daugiau nei du kartus dažniau nei nuo onkologinių ligų.

Profesorė pateikia apibrėžimą: „Miokardo infarktas – tam tikros širdies raumens dalies pažeidimas iki visiško numirimo dėl dalinai ar visiškai sumažėjusios kraujotakos širdį maitinančioje kraujagyslėje. Dažniausiai tai įvyksta dėl susiformavusio trombo“.

Pagrindinis infarkto požymis – skausmas. 2/3 ligonių po infarkto išgyvena, bet jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas. Reikia keisti gyvenimo būdą, vartoti vaistus.

Pagrindinė priežastis – aterosklerozė

Viena dažniausių infarkto priežasčių – kraujagyslių aterosklerozė. Tai visų kraujagyslių, esančių organizme, siaurėjimo procesas. Pirmieji du gyvenimo dešimtmečiai – jau galima aterosklerozės pradžia. Daug kalbama apie rizikos veiksnių ankstyvą pradžią. Todėl jau vaikai turi žinoti, kas yra sveika gyvensena.

„Jau per 40 proc. sulaukusių vos 21-25 m. žmonių turi arterijose užkalkėjimų. Kai ima formuotis fibrozinės plokštelės – tai, kas mažina kraujagyslių spindį, deja, jau sunku jas ištirpdyti. Galima kalbėti apie būdus, ką daryti, kad tos plokštelės nesiformuotų ir daugiau nedidėtų. Tai fizinis aktyvumas, tinkama mityba, skiriame ir aspiriną mažomis dozėmis vartoti kasdien“, – sako prof. Žaneta Petrulionienė.

Jei aterosklerozė progresuoja labai tyliai ir nebyliai, tai infarktas įvyksta greitai ir labai netikėtai. „75 proc. vyrų ir 53 proc. moterų pirmas infarktas įvyksta, kai žmogus mano, jog jis yra sveikas. Kai aterosklerozinė plokštė progresuoja, didėja, žmogus nieko nejaučia. Ir tai yra baisiausia, nes gyvenamas įtemptas gyvenimas – žmogus bėga, stresuoja, nervinasi, rūko, valgo riebiai. Jis nejaučia, kad jo kraujagyslėse didėja trombas, kuris vieną dieną užkimš spindį“, - sako profesorė.

Kai aterosklerotinė plokštelė darosi grėsmingai didelė, žmogus ima tai šiek tiek jausti. Pavyzdžiui, lipdamas laiptais turi sustoti, jam skauda, susinervinęs jaučia spaudimą už krūtinkaulio – tai pirmieji požymiai, kurie verčia sunerimti ir eiti pas gydytojus. Deja, dažniausiai tokių perspėjančių ženklų nebūna.

Infarktas maskavosi nugaros skausmu

Tadas Augulis (73 m.) prieš penkerius metus patyrė infarktą ir klinikinę mirtį. Jis puikiai atsimena – dieną prieš Olimpiadą dirbo sode. Pajuto skausmą nugaros srityje, kaip pats sako, kažkoks dieglys įsimetė. Nors vyras jau keletą metų turėjo padidėjusį kraujospūdį, gėrė vaistus, dažnai lankėsi pas medikus, tačiau nepagalvojo, kad šis skausmas yra susijęs su širdimi.

Kitą rytą ponas Tadas išsiruošė į Vilnių, savivaldybėje buvo reikalų.

„Išeinant iš tenai, man vėl gana aštrokas dieglys. Pajutau, kad prakaitas bėga. Prie manęs priėjo vyras, klausia, kas nutiko. Sakau, kvieskit greitąją. Greitoji atvažiavo greitai, padarė tyrimą, pasakė, kad man priešinfarktinė būsena, ir skubiai nuvežė į ligoninę. Dar spėjau paskambinti žmonai ir pasakyti, kur palikau mašiną. Po kelių minučių visai išsijungiau ir jau prabudau prirakintas prie ligoninės lovos. Prirakino, nes sakė, kad buvau labai agresyvus. Pasirodo, patyriau klinikinę mirtį, man atliko plėtimo operaciją, turiu stentą“, – prisimena vyras.

Apie 10 dienų ponas Tadas praleido ligoninėje, paskui buvo nusiųstas į Abromiškių reabilitacijos centrą. „Reabilitaciją sunkino tai, kad mano dubens sąnarys prastai veikė ir aš sunkiai galėjau vaikščioti. Praėjus dvejiems metams po infarkto teko atlikti dar vieną operaciją – keitė klubo sąnarį. Paskui vėl buvo reabilitacija, jos metu gan aktyviai judėjau. Manau, kad ši reabilitacija padėjo ir mano širdžiai, nes tada jau pradėjau jausti, kad sunkoka lipti laiptais. Dabar lipu į šeštą aukštą nesustodamas. Bet neskubėdamas. Žiemą važinėju į poledinę žūklę, nueinu 5-6 kilometrus. Manęs tai nevargina. Dabar gyvenu normalų gyvenimą, susikasu sodą, kartais įsikariu ir į obelį, kai reikia pagenėti“, – šypsosi vietoje nenustygstantis vyras.

Tadas Augulis sako, kad yra nelinkęs kelti panikos, gal labiau choleriško tipo, nors su žmonėmis bendrauti jam patinka. Negeria kavos, metė rūkyti. Jis įsitikinęs, kad visiems reikia daugiau žinoti apie infarktą, nes ne visiems gali taip pasisekti – patirti infarktą viešoje vietoje, kad greitai atvažiuotų greitoji pagalba.

Beprasidedančio infarkto požymiai:

nemalonus jutimas krūtinėje, diskomfortas;

spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje (už krūtinkaulio), trunkantis daugiau kaip 20 min.;

tas diskomfortas gali plisti į kitas viršutinės kūno dalies sritis – į kairę ranką, petį, nugarą, į kaklą, į apatinį žandikaulį;

gali būti oro trūkumas;

lydi silpnumas, jėgų netekimas, šalto prakaito pylimas;

nerimo jausmas, mirties baimė;

kartais būna pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Pirmoji pagalba prasidėjus miokardo infarktui

„Įvykus miokardo infarktui, pacientas turi kuo skubiau patekti į gydymo įstaigą, kurioje medikai gali atverti širdį maitinančią kraujagyslę. Pacientai šią procedūrą vadina stentavimu. Jeigu nėra galimybės žmogų greitai nugabenti į ligoninę, kartais krešuliai tirpdomi specialiais vaistais – trombolitais. Dažna komplikacija – širdies ritmo sutrikimai, todėl žmonių ligų įrašuose būna parašyta, kad jie patyrė klinikinę mirtį“, – sako prof. Ž. Petrulionienė.

Gydymo rezultatas patyrus miokardo infarktą priklauso nuo pagalbos suteikimo greičio. Reikia padėti čia ir dabar. Infarkto atveju negalima laukti nė vienos minutės. Kuo bus mažiau praėję laiko nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė padėti žmogui – išsaugoti širdies raumenį, išgelbėti gyvybę. Dėl to kardiologai turi tokią sąvoką – auksinė valanda.

Kaip galime padėti patys?

Infarktas nesirenka vietos, jis gali įvykti namie, darbe, atostogų metu. Ką daryti iki atvyks greitoji pagalba?

Reikia duoti kraujagysles plečiančių vaistų – plėsti kraujagyslę, kuri kenčia (nitroglicerinas tabletėmis – kišti po liežuviu).

Aspirinas – tai antitrombozinis preparatas (300 mg), jis sustabdo krešulio formavimąsi.

Jei būna skausmas – duoti nuskausminamųjų.

Ir vaistų, kurie mažina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį (Captopril).

Jeigu žmogui įvyko klinikinė mirtis, t. y. nėra pulso, tuomet reikia daryti išorinį širdies masažą. Ir jį tęsti tol, kol atvyks greitoji pagalba.

„Vienam pacientui po klinikinės mirties, kuri jį ištiko namuose, pradėjo gaivinimą kaimynas. To jauno paciento mergina sutriko, nubėgo pas kaimyną. Jis pradėjo daryti širdies masažą, mergina iškvietė greitąją. Žmogų pavyko išgelbėti. Klausiau paskui to kaimyno, iš kur jis moka gaivinti. Sako – filmuose rodė, kaip tai daroma, – šypsosi gydytoja. – Jis, matyt, žiūrėjo gerus filmus, nes viską labai teisingai darė. Tai nėra sudėtinga. Reikia spaudyti ties apatiniu krūtinkaulio šonkauliu, 4-5 cm giliais, ritmiškais judesiais. Amerikiečiai yra ištyrę, kad net nebūtina įpūtinėti oro. Žmonės dažniausiai neatlieka gaivinimo, nes jiems yra nemalonu pūsti orą kitam žmogui į burną. Idealu – 30 paspaudimų, 2 įpūtimai, kol atvyks greitoji pagalba“.

Naujos miokardo infarkto išsivystymo priežastys

52 šalys, parinkusios per 12 tūkst. pacientų, patyrusių pirmąjį miokardo infarktą, pabandė nustatyti, kas lėmė pirmąjį miokardo infarktą. Buvo nustatyta, kad 9 rizikos veiksniai 90 proc. nulemia pirmąjį infarktą, trys iš jų yra esminiai – tai aukštas cholesterolis, aukštas kraujospūdis ir rūkymas. Juos mes savo asmeniniu sprendimu galime sumažinti, koreguoti, atsisakyti. Yra veiksniai, kurių negalime pakeisti – lytis, amžius ir genetika.

Viso pasaulio sveikatos apsaugos sistemos kelia klausimą – galbūt pirmojo miokardo infarkto galima išvengti taikant prevencines priemones? Rizikos veiksniai, nustatyti jau vaikystėje, gali nulemti širdies ligų išsivystymo riziką vyresniame amžiuje. Rizikos veiksniai pradeda savo darbą labai anksti.

Gydytoja kardiologė sako, jog nuo 2006 m. Lietuvoje ištirta per 500 tūkst. nesirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis žmonių (jiems yra įrodyta aterosklerozinė liga) ir jiems nustatyti jų rizikos veiksniai. „Diagnostika puiki, tačiau reikėtų žmonėms duoti ir instrukcijas, kaip gyventi toliau. Kardiologai turi vadinamąsias gaires, kur būna įvardyti rizikos veiksniai. Depresija, nerimas, socialinė izoliacija, stresas, konfliktai darbe ir namie – visa tai rizikos veiksniai. Ir teikdami rekomendacijas, turime kalbėti ir apie juos“, – sako profesorė.

Pasak profesorės, po V. Šapranausko mirties kardiologiniuose skyriuose irgi pagausėjo pacientų. Medikė gali tik svarstyti, jog kai kurie pasirenka kitokius savižudybės būdus. Gyvenimas nesibaigiančiame strese, gausybė darbų ir nepakeliamos atsakomybės – tai nesuvoktas savęs naikinimas. Jei dar prisideda kiti rizikos faktoriai ar žmogus yra D tipo asmenybė – jis turi stiprų ginklą prieš save. Pasak profesorės, jai kasdien skyriuje tenka matyti tokių, kurie per infarktą realizavo norą nutraukti gyvenimą.

Rizikos veiksniai:

nesveika mityba – per daug riebalų, druskos;

rūkymas;

fizinis neaktyvumas;

antsvoris, nutukimas;

padidėjęs cholesterolis;

padidėjęs gliukozės kiekis arba diabetas;

stresas arba kiti psichoemociniai veiksniai.

2012 m. Europos kardiologų draugija išleido naujas gaires. „Nerūkyti, pasirinkti sveiką maistą, bent 30 minučių vidutinio fizinio aktyvumo per dieną, kūno masės indeksas mažesnis nei 25 (ypač pavojingas pilvinis nutukimas), kraujospūdis 140 ir 90, bendrasis cholesterolis mažesnis nei 5, blogasis – mažesnis nei 3, cukraus kiekis – mažesnis nei 5-6“.

Gairėse naujiena – daug parašyta apie socialinius ir psichoekonominius rizikos veiksnius, to anksčiau nebuvo. Stengiamasi akcentuoti, kad kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniai yra ne tik kraujospūdis, cholesterolis, diabetas, bet ir depresija, nerimas, socialinė izoliacija, stresas namuose ir darbe, krizės, konfliktai namuose ir darbe – tai labai galingi rizikos veiksniai ir provokaciniai faktoriai. Dar rašoma apie pyktį, agresiją, priešiškumą, panikos atakas ir D tipo asmenybes.

D tipo asmenybės

„Naujausios metaanalizės parodė, kad nerimo simptomai ir D tipo asmenybė labai padidina riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis. Ir pablogina klinikines išeitis. D tipo asmenybė – žmogus su polinkiu į neigiamas emocijas, nerimą, dirglumą, nusiminimą ir socialinį varžymąsi. Tai yra uždara, nepasitikinti savimi asmenybė. Tas tipas buvo įvardytas dar 1990 m. Tokie asmenys dažniau linkę į neigiamas emocijas ir nesidalinti jomis su kitais, baimindamiesi būti atstumti arba nesuprasti“, – pasakoja profesorė.

Tokių asmenų skaičiuojama 21 proc. tarp sveikųjų, o tarp sergančiųjų hipertenzija yra iki 53 proc. D tipo asmenybės žmonių. Rašoma, kad D tipas keturis kartus dažniau susijęs su mirčių ir ligų rizika tarp pacientų, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie mažiau tiki, kad pasveiks.

D tipo pacientai blogiau laikosi gydytojų nurodymų. Jie nenoriai klausys ir rekomendacijų keisti gyvenimo būdą. Jie neklausys, netikės daktaru ir nieko nenorės keisti. Nenorės vartoti vaistų.

„Į asmenybės bruožus mažai kreipiamas dėmesys vertinant ir gydant širdies bei kraujagyslių ligas, o be reikalo. Elgesio pokyčiai gali būti veiksmingi siekiant sumažinti psichologinį stresą ir kardiovaskulinę riziką“, – pabrėžė kardiologė.

Pirmosios pagalbos vaistinėlė

Prof. Ž. Petrulionienė pataria įsiminti kelis preparatus, kuriuos reikia turėti su savimi. Jeigu esate jauni, šių vaistų gali prireikti kam nors šalia jūsų, ką gali ištikti infarktas. Jeigu esate vyresnio amžiaus žmogus, šiuos medikamentus turite visuomet turėti su savimi.

Tie, kuriems yra įrodyta aterosklerozė, žmonės po miokardo infarktų, po stentavimo operacijų turi nuolat vartoti mažų dozių aspiriną (100 mg). Kardiologiniai pacientai po infarkto, pasak gydytojos, be aspirino savo gyvenimo neįsivaizduoja.

„Sveikiesiems gerti profilaktiškai aspiriną rekomenduočiau tik prieš skrydį lėktuvu ar tam tikrais gyvenimo periodais. Aspirinas yra puikus vaistas, jis kardiologijoje būtinai reikalingas“, – sako profesorė Ž. Petrulionienė.

Kardiologai tai vadina pirmąja pagalba – aspiriną ir nitrogliceriną. Vienas apsaugo nuo krešulio susidarymo, kitas plečia kraujagysles. Dar yra „Captopril“ – kraujospūdį mažinantys vaistai.

Vasaros metu dažnas vyresnio amžiaus žmogus leidžia laiką užmiestyje. Klausimas, jeigu tokiam žmogui pasidarė bloga – ar jį vežti pačiam į ligoninę? „Geriau suteikti pirmąją pagalbą ir laukti greitosios. Vežti paprasta mašina yra pavojinga. Tokiam žmogui duokite vaistų ir laukite greitosios“, – patarė gydytoja kardiologė prof. Ž. Petrulionienė.

Daiva Ausėnaitė