Ką daryti užsidegus telefonui ar elektriniam paspirtukui

„Ličio jonų bateriją galima prilyginti sprogstamajam užtaisui. Ji saugi, bet reikia žinoti, kaip su ja elgtis“, – sako priešgaisrinės saugos inžinierius Artūras Račkauskas. Įsigijus elektrinį paspirtuką ar elektromobilį, jis rekomenduoja iškart pasirūpinti naujos kartos ličio jonų baterijas gesinančiu gesintuvu ir priduria – jis gali būti kur kas veiksmingesnis nei pats geriausias draudimas.

Reklama

Ekspertas paaiškino, kodėl užsidegus ličio baterijai gaisras plinta žaibišku greičiu, kuo rizikuojame baterijas mesdami į bendrų atliekų konteinerius ir ką daryti, jei įvykus nelaimei neturite tinkamų priemonių.

Gaisras išplinta per minutę

Anot organizacijos „Savanorių ugniagesių ambasada“ direktoriaus A. Račkausko, didžiąją dalį priešgaisrinės saugos mokymų dabar sudaro žinios apie ličio baterijų sukeliamus gaisrus. Jų specifika kardinaliai skiriasi nuo gaisrų, kuriuos sukelia gedimai elektros instaliacijoje, dujų nuotėkis ar neatsargus rūkymas.

„Viskas, ką žinojome apie gaisrus, keičiasi iš esmės. Trumpo elektros jungimo sukeltas gaisras plinta sąlyginai lėtai. O kalbant apie ličio jonų baterijas pirmiausia įvyksta nuodingų dujų nutekėjimas, tada gali būti sprogimas. Jo metu išdūžta langai, o žiežirbos išlaksto 2–4 metrų spinduliu, todėl visa patalpa užsidega vos per vieną minutę“, – pasakoja priešgaisrinės saugos inžinierius.

Ličio jonų baterijos sukeltas gaisras, plintantis žaibišku greičiu, įprastai pridaro milžiniškų nuostolių. Praėjusių metų rudenį viename Vilniaus daugiabutyje sprogus elektrinio paspirtuko baterijai, visiškai išdegė vienas butas, o apgadinti buvo dar 20 butų ir namo laiptinė. Prieš beveik dvejus metus, kaip įtariama, užsiliepsnojus ličio jonų baterijai, išmestai į bendrą komunalinių atliekų srautą, sudegė ir „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo centras Vilniuje. Šis gaisras bendrovei kainavo milijonus.

„Vienas didžiausių gaisrų pasaulyje, užsidegus elektromobilio baterijai, įvyko pernai Pietų Korėjoje. Apskaičiavimai rodo, kad, užsidegus vienam automobiliui, kitas, stovintis šalia, užsidega per minutę. Tąkart požeminėje stovėjimo aikštelėje sudegė 140 automobilių, nukentėjo 22 žmonės. Didžiulį gaisrą per 10 valandų užgesino net 170 prie jo dirbusių ugniagesių“, – prisimena A. Račkauskas.

Paprastas gesintuvas nepadės

Ekspertų teigimu, ličio jonų baterijų sukeltus gaisrus užgesinti yra ypač sunku. Vidutinė šių baterijų degimo temperatūra siekia apie 1 500 laipsnių Celsijaus. Esant 1 300 laipsnių temperatūrai, pradeda lydytis plienas, todėl nesunku įsivaizduoti, kokią grėsmę kelia toks gaisras.

„Ličio jonų baterijų degimo metu išskiriama temperatūra gali siekti iki 2 700 laipsnių, priklausomai nuo jų talpos ir galios. Pavyzdžiui, didesnės talpos automobilių baterijos, ypač jei prasideda visa cheminė reakcija arba dega kelios baterijos vienu metu, gali pasiekti tokią ekstremalią temperatūrą“, – sako „Savanorių ugniagesių ambasados“ direktorius.

Įsigijus elektrinį paspirtuką, patariama pasirūpinti ir specialiu bent dviejų litrų gesintuvu. Elektromobilių savininkams rekomenduojama pasikeisti turimus miltelinius gesintuvus į naujos kartos skysčio gesintuvus – jie efektyviai gesina ličio jonų bateriją, kurios talpa yra iki 20 kilovatvalandžių.

„Svarbu suprasti, kad ličio jonų baterijos nėra gesinamos – jos tik aušinamos, tai yra stabdoma jų viduje besivystanti terminė reakcija. Pats degimo procesas vyksta baterijos viduje, todėl išorinis vanduo ar kitos standartinės gesinimo priemonės negali jo sustabdyti. Net jei užpiltume vandens, baterija nesiliaus degti, nes jos vidiniai komponentai yra apsaugoti nuo drėgmės, o cheminė reakcija tęsiasi toliau“, – aiškina A. Račkauskas.

Anot jo, pilant vandenį ant degančios ličio jonų baterijos, gali susidaryti vandenilio ar anglies monoksido dujos, kurios yra itin degios ir gali sukelti papildomus sprogimus. Neturint specialių gesinimo priemonių, patartina nedelsiant bėgti iš patalpos į gryną orą.

Siūlo įpareigoti pardavėjus

Siekiant išvengti ličio jonų baterijų sprogimo atvejų, rekomenduojama laikytis griežtų jos įkrovimo taisyklių. Visų pirma, baterijos negalima palikti krautis be priežiūros, o jai krauti parinkti vietą, kurioje yra mažiausiai greitai užsidegančių medžiagų.

Taip pat svarbu žinoti, kad ličio bateriją galima krauti tik jai atvėsus. Rekomenduojama jos niekada iki galo neiškrauti, o maksimalus įkrovimo lygis turėtų siekti apie 80 proc.

Anot A. Račkausko, su ličio baterijų sukeliamų gaisrų prevencija itin gerai tvarkosi ispanai. Transporto priemonių, kuriose yra ličio baterija, pardavėjai yra įpareigoti klientą informuoti apie visas galimas rizikas bei apsisaugojimo priemones. Ispanijoje perkant paspirtuką, visuomet siūloma įsigyti ir specialų nešiojamą krepšį, skirtą paspirtukams įkrauti, kuris sprogimo metu neleidžia išplisti gaisrui.

„Pardavėjai Lietuvoje taip pat turėtų pasirūpinti informacijos sklaida. Pakaktų ir lankstinuko su galimomis grėsmėmis, saugumo priemonėmis ir aiškia nuoroda, ką daryti su nebenaudojamomis baterijomis. Ličio baterijos yra skirtingos, pavyzdžiui, geležies fosfato baterija yra mažiau degi negu ličio jonų. Ką tiksliai parduoda, geriausiai žino tik pardavėjas, todėl jo atsakomybė turėtų būti pasirūpinti ir tinkamu klientų informavimu“, – įsitikinęs gaisrinės saugos inžinierius.

Anot jo, dažnai pardavėjai tapatina ličio jonų baterijas su ličio, o tai klaidina vartotoją. Tai yra du skirtingi elementai gaisro ir sprogimo atžvilgiu. Ličio jonų baterijos yra prilyginamos pavojingiausiai – B gaisrų klasei.

Atliekų tvarkytojai tampa įkaitais

Ekspertas pažymi, kad priešgaisrinės saugos mokymus jam tenka vesti ir miškininkams, kurie miškuose randa nemažai paliktų nebenaudojamų ličio baterijų. Jis įsitikinęs, kad tada, kai įsisąmoninsime, kokią grėsmę kelia baterijos, nebeliks noro jų mesti nei į bendrų atliekų konteinerius, nei palikti pamiškėse.

„Kai ličio jonų baterija atsiduria miške, pamažu irdama ji išskiria daugybę nuodingų medžiagų, kurios teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis. Tačiau, kai baterijos patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, jų irimas vyksta kitaip – ten vykstančios cheminės ir terminės reakcijos kelia temperatūrą, todėl atliekos kaista. Jei baterija atsiduria 1–5 metrų gylyje, laikui bėgant ji gali perkaisti, užsidegti ir sukelti didelius gaisrus, kuriuos labai sunku suvaldyti. Šiuo atveju atliekų tvarkymo įmonės tampa įkaitėmis“, – pabrėžia A. Račkauskas.

Jam pritaria ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė. Pasak jos, viena didžiausių problemos priežasčių – netolygus atsakomybės pasiskirstymas atliekų tvarkymo grandinėje.

„Šiuo metu visa atsakomybė tenka tik atliekų tvarkytojams, tačiau jie neturi realių galimybių kontroliuoti, ką žmonės išmeta į konteinerius. Mums reikia kompleksinių sprendimų, įtraukiant ir gamintojų, ir pardavėjų, ir vartotojų atsakomybę“, – tvirtina vadovė.

Jos teigimu, nors gyventojai yra nuolat informuojami apie tinkamą ličio baterijų tvarkymą, pastarosios vis dar patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą. Tai kelia tiesioginę grėsmę ne tik atliekų tvarkymo įmonių darbuotojams, bet ir infrastruktūrai, kurią atkurti po gaisro, kaip rodo skaudi patirtis, kainuoja milijonus.

Vadovė taip pat akcentuoja ir kitą tokių incidentų aspektą: „Kiekvienas gaisras atliekų tvarkymo įmonėje ar transporto priemonėje – tai ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir sutrikdytas atliekų surinkimo procesas, papildomos išlaidos alternatyviems sprendimams, draudimo įmokų didėjimas. Galiausiai šios išlaidos nugula į bendrą atliekų tvarkymo kainą, kurią mokame mes visi vartotojai“, – nurodė J. Nacevičienė.

Siekiant pagerinti padėtį, pašnekovės teigimu, būtina stiprinti gamintojų atsakomybės principą, kuris įpareigoja baterijų gamintojus ir importuotojus aktyviau dalyvauti kuriant bei finansuojant saugaus surinkimo sistemas. Taip pat verta diskutuoti apie modelius, kurie papildomai motyvuotų vartotojus grąžinti jas į specialius surinkimo punktus.

„Daug žmonių tiesiog iki galo nesuvokia, kokį pavojų kelia netinkamai išmesta kad ir viena baterija. Turime suprasti, kad ši problema – tai ne vienos įmonės ar sektoriaus, o visos visuomenės rūpestis. Kol kas atliekų tvarkytojai yra palikti spręsti šią problemą savarankiškai, nors efektyvūs sprendimai įmanomi tik veikiant išvien“, – pabrėžė J. Nacevičienė. Jos įsitikinimu, įvairių baterijų tinkamo tvarkymo proveržis, tikėtina, vyks Europos Sąjungai (ES) ėmus intensyviau skatinti baterijų surinkimą ir perdirbimą.

„Pavyzdžiui, nuo 2030 m. rugpjūčio Europos automobilių gamintojai privalės užtikrinti, kad elektromobilių baterijose būtų ne mažiau kaip 6 proc. perdirbto ličio ir nikelio bei 16 proc. kobalto, o po penkerių metų šie reikalavimai dar didės. Tokį siekį, žinoma, sukūrė būtinybė konkuruoti su Kinija ir didinti mūsų nepriklausomumą nuo kiniškų gaminių. Visgi tai reiškia, kad privalės atsirasti daugiau pastangų surinkti baterijas, nes be to nebus ir ką perdirbti, nebus ir žiedinės ekonomikos“, – apibendrino J. Nacevičienė.