Mažakraujystė slėpė rimtesnę ligą – storosios žarnos vėžį

Kovas – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Nors šios ligos paplitimas visuomenėje didėja, o gyventojai nuolat kviečiami išsitirti pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą, bet tik nedidelė dalis skuba ja pasinaudoti. Įsitikinti, kokia svarbi gali būti ankstyva diagnostika, teko pacientei Irenai, kuriai nustatyta mažakraujystė slėpė kur kas rimtesnę ligą.

Reklama

Lemtingi tyrimai padėjo laiku diagnozuoti ligą

Ponia Irena jau kurį laiką jautėsi neįprastai – vargino bendras silpnumas, kol galiausiai vieną dieną neteko sąmonės ir buvo atvežta į LSMU Kauno ligoninės Hipodromo g. 13 padalinio Skubios pagalbos skyrių. Atlikus pirminius tyrimus, buvo nustatytas smarkiai sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje. Šis simptomas vidaus ligų gydytojai, transfuziologei Ievai Satkevičiūtei-Kalamažnikienei sukėlė pagrįstų įtarimų, kad reikalingi išsamesni tyrimai.

Gydytoja puikiai prisimena šią pacientę ir džiaugiasi, kad jos atvejis baigėsi sėkmingai:

„Diagnozavus mažakraujystę, visuomet svarbu išsiaiškinti jos priežastį ir atmesti galimus onkologinius susirgimus. Skatinau pacientę atlikti išsamesnius tyrimus, bet ji iš pradžių nenorėjo gultis į ligoninę. Tuomet pasiūlėme jai Terapijos dienos stacionaro paslaugas – tai leidžia pacientui gauti visapusišką stacionarinę pagalbą, tačiau naktį praleisti namuose. Čia taikant gydymą kartu su detaliu ištyrimu ir buvo nustatyta tikroji mažakraujystės priežastis – pacientė sirgo storosios žarnos onkologine liga. Laiku nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas padėjo išvengti rimtų pasekmių.“

Gydytojų požiūris: svarbu ieškoti tikrosios priežasties

Ponia Irena, sugrįžusi į ligoninę padėkoti medicinos personalui, su didžiausiu dėkingumu kalba apie gydytoją I. Satkevičiūtę-Kalamažnikienę: „Galėjo tiesiog sulašinti lašinių, atstatyti kraują ir išleisti namo, tačiau užuot taip pasielgusi, ji ėmėsi išsamesnių tyrimų. Esu be galo dėkinga gydytojai už tai, kad nenuleido rankų, ieškojo tikrosios mano negalavimų priežasties ir nesustojo tol, kol ją rado. Jei ne ji, liga galėjo likti nepastebėta. Laimei, auglys buvo aptiktas ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai pašalintas. Dabar jaučiuosi sveika ir dėkinga už antrą gyvenimo šansą“.

LSMU Kauno ligoninės Terapijos dienos stacionaro vadovė gyd. pulmonologė Rūta Nutautienė pasakoja, kad tokių istorijų Terapijos dienos stacionare – ne viena:

„Visada siekiame ne tik gydyti simptomus, bet ir surasti tikrąją negalavimo priežastį. Jei kyla įtarimų dėl rimtesnio susirgimo, bendradarbiaujame su kitais gydytojais specialistais ir skiriame papildomus tyrimus. Suprantame, kad daugelis pacientų nenori hospitalizacijos, kuri išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo, todėl siūlome alternatyvą – kelias valandas praleisti dienos stacionare ir grįžti į kasdienybę. Tokios pacientų istorijos mus įkvepia nuolat tobulinti paslaugas, siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės diagnostiką ir gydymą.“

Tikrintis nelaukiant pirmųjų simptomų

LSMU Kauno ligoninės Konsultacinės medicinos centro vadovė gydytoja gastroenterologė Elžbieta Trapenskė pabrėžia ankstyvos vėžio diagnostikos svarbą:

,,Visuomet džiaugiamės, kai galime diagnozuoti žarnyno onkologinius susirgimus ankstyvoje stadijoje, dar tuomet, kai galimas radikalus operacinis gydymas. Tenka pripažinti, kad dažnai susiduriame su atvejais, kai liga būna pažengusi, metastazavusi ir galimybės padėti pacientui tampa labai ribotos, o viltis pasveikti blėsta.“

Specialistė primena, kad svarbu ne tik laiku kreiptis į gydytoją, pajutus pirmuosius simptomus (pilvo skausmą, pasikeitusį tuštinimosi pobūdį, svorio kritimą, tuštinimąsi su gleivėmis ar kraujo priemaiša), bet ir aktyviai tikrintis sveikatą dar tuomet, kai nejaučiame jokių simptomų. Vienas iš būdų tai padaryti – dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.

Kam derėtų apsilankyti pas gydytojus anksčiau?

„Visi 50-74 metų amžiaus žmonės, net ir nejausdami jokių simptomų, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją bei atlikti paprastą išmatų tyrimą, kuris parodys, ar reikalingas kolonoskopijos tyrimas. Kartais pacientai slapto kraujo išmatose testą sieja tik su onkologinėmis ligomis, todėl nejausdami jokių simptomų, nesikreipia į gydytoją. Noriu akcentuoti, kad programinės kolonoskopijos tikslas – ne tik diagnozuoti ankstyvo vėžinio susirgimo atvejus, bet ir diagnozuoti bei pašalinti adenominius polipus, taip sumažinant žarnyno onkologinių susirgimų riziką“, – sako E. Trapenskė.

Gydytoja taip pat pabrėžia, kad labai svarbu tikrintis tais atvejais, kai virškinamojo trakto onkologinių susirgimų būta šeimoje, ypač tarp pirmos eilės giminaičių. Tuomet tikrintis derėtų dar anksčiau nei rekomenduojama bendrai populiacijai. Dėl tokio ištyrimo poreikio ir tolimesnės stebėsenos plano konsultuoja gydytojai gastroenterologai.

Paprastas testas gali išgelbėti gyvybę

„Minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, norime pakviesti rūpintis ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais – mamomis, tėčiais ir seneliais, primenant jiems apie paprastą slapto kraujo išmatose testą, kuris gali padėti išsaugoti sveikatą ar net gyvybę. Minėti testai skiriami šeimos gydytojo, na, o esant teigiamam rezultatui, pacientai nukreipiami kolonoskopijos tyrimui. Geroji žinutė mūsų pacientams – šie tyrimai gali būti atliekami taikant nejautrą, todėl procedūros metu nejaučiama jokio diskomforto“, – rūpintis savo ir artimųjų sveikata ragina Konsultacinės medicinos centro vadovė.