Sodininkystės sezonas: kokie pavojai slypi dirbant sode?

Gamtai bundant ir sužaliavus pirmiesiems augalams, sugrįžta ne tik malonumas laiką praleisti dirbant sode, bet ir pavojai, apie kuriuos sodininkai dažnai pamiršta. Prasidėjus sodininkystės sezonui neretai tenka patirti įvairių sveikatos sutrikimų. Specialistai įspėja, jog net ir nedideli sužeidimai gali sukelti rimtų padarinių. Kaip pasirūpinti ne tik sodo gėrybėmis, bet ir savo sveikata?

Reklama

„Tarp dažniausių nusiskundimų vaistinėje po darbo sode ir darže pasitaiko nugaros ir kaklo patempimas, „perpūsta“ nugara arba kaklas, stambiųjų sąnarių, ypač kelių, skausmas, akių traumos, patiriamos genint ir smulkinant šakas, bei nusibrozdinimai. Neapsieinama be įsipjovimų, ypač atliekant augalų genėjimo ir formavimo darbus“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.

Jam pritaria ir sodininkė, sodo prekių konsultantė Aistė Levanienė, pridurdama, kad pavasarį sodininkai turi gana daug darbų, būtent todėl padidėja traumų rizika.

„Prasidėjus sezonui, sodininkai geni, purškia uogakrūmius ir vaismedžius, taip pat ruošiasi naujam sėjos sezonui – purena ir perkasinėja dirvožemį, sodina įvarius augalus, tvarko veją, gėlynus ir kiemus. Kai kurie iš šių darbų reikalauja didelio fizinio krūvio, tad didžiausios traumos pasitaiko begenint medžius, neatsakingai naudojantis kopėčiomis ar genėjimui skirtais įrankiais, ruošiant dirvožemį bei kilnojant sunkius žemių maišus“, – pasakoja A. Levanienė.

Pavasario darbai pasižymi dideliu fiziniu krūviu

Žiemos sezonu darbų sode beveik nėra, todėl ir mūsų kūnas bei organizmas dažnai būna atpratęs nuo fizinio krūvio. Pasak A. Levanienės, norint išvengti tokių traumų kaip nugaros, sąnarių skausmai ar patempimai, svarbu darbus planuotis pagal savo fizines galimybes.

„Svarbiausia dirbti saikingai bei tarp darbų padaryti dažnesnes pertraukėles. Rekomenduojama nepulti iškart atlikti daugiausiai jėgų reikalaujančių darbų, staigiai nekelti sunkių daiktų ir pasidaryti tarsi „apšilimą“ su tokiais darbais, kurie reikalauja mažesnio fizinio krūvio“, – akcentuoja A. Levanienė.

M. Rutalė priduria, kad sodininkystė – itin populiarus senjorų laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau šios amžiaus grupės atstovai turėtų būti itin atsargūs.

„Vyresniame amžiuje dirbant sode ir darže kyla didesnė rizika griūti ir paslysti dėl kūno pusiausvyros ar regos problemų. Paslydus ar griuvus kyla didesnė susižalojimų ir traumų rizika bei nusimato ilgesnis sveikimo laikotarpis“, – teigia vaistininkas.

Gali sukelti rimtas sveikatos problemas

Vienas iš sužalojimų, dažnai pasitaikantis tarp sodininkų – įsipjovimai bei įsidūrimai. Pasak M. Rutalės, įsipjovus ar kitaip pažeidus odą, svarbu nedelsiant dezinfekuoti žaizdą.

„Jeigu sužeidimai nėra gilūs, o kraujavimas minimalus, pakanka nuplauti žaizdą po tekančiu vėsiu vandeniu, dezinfekuoti ir uždengti pleistru. Esant gausesniam kraujavimui, reikėtų žaizdą nuplauti ir stabdyti kraujavimą ją užspaudžiant marline servetėle. Sustojus kraujavimui – žaizdą dezinfekuoti, subintuoti arba užklijuoti steriliu tvarsčiu. Jei sustabdyti kraujavimo nepavyksta, būtina kreiptis į gydytoją“, – tvirtina vaistininkas.

Jo teigimu, tinkamai nepasirūpinus ir nedezinfekavus žaizdos, gali kilti infekcijų bei stabligės rizika.

„Stabligę sukelia bakterijos Clostridium tetani, kurios paplitusios aplinkoje, įskaitant ir dirvožemį. Patekusios į žaizdą, bakterijos išskiria toksinus, kurie sukelia raumenų sąstingį ir spazmus. Susižeidus sode su nešvariais įrankiais, į žaizdą patekus dirvožemio, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į medikus dėl tolimesnio gydymo ir profilaktinių stabligės skiepų“, – sako M. Rutalė.

Pasirūpinkite tinkamomis darbo priemonėmis

Dirbant sode, rekomenduojama ne tik laikytis saugumo reikalavimų, bet ir pasirinkti tinkamas priemones.

„Siekiant apsisaugoti nuo įsipjovimų ir įvairių alergijų, būtina mūvėti pirštines, genint medžius dėvėti apsauginius akinius, o purškiant įvairius augalus – specialius respiratorius ir kūną dengiančius drabužius. Taip pat svarbu nepamiršti avėti patogią bei tvirtą avalynę. Inventorius taip pat turėtų būti saugus – kopėčios stabilios, o įvairūs aštrūs įrankiai rankose laikomi saugiai ir tvirtai“, – tvirtina A. Levanienė.

Vaistininkas M. Rutalė priduria, kad taip pat svarbu ir pasirūpinti rankų oda. Tinkamos pirštinės apsaugo ne tik nuo sužalojimų, bet ir nuo žalingo aplinkos šalčio ir vėjo poveikio. Taip pat svarbu nepamiršti ir kitų priemonių.

„Sudirgusiai rankų odai dirbant sode ir darže, rekomenduojama rinktis ne drėkinantį, o maitinantį rankų kremą, kuriame gausu sočiųjų riebalų rūgščių, regeneraciją skatinančių medžiagų (vitamino A ir E, dekspantenolio) bei augalinių aliejų, o suskilinėjusiai ir suskeldėjusiai odai rekomenduojami kosmetikos gaminiai su 5–10 proc. šlapalu, variu ir cinku“, – teigia M. Rutalė.