Žurnale „The Journal of Pediatrics“ paskelbta studija patvirtina, kad JAV 17 proc. vaikų greitąjį maistą ir mėsainius vartoja kasdien. Kuo daugiau vaikų žiūri komercinės televizijos kanalus ar tiesiog vaikščiodami mato vaikiškų greitojo maisto patiekalų reklamas, tuo dažniau jie kartu su tėvais apsilanko tuose restoranuose. Apsilankymo toje užkandinėje tikimybę dar padidina žaisliuko įtraukimas į vaikiško patiekalo komplektą.
Greitojo maisto įmonės dažnai kuria jaunesniems nei 12 metų vaikams skirtas reklamas.
2009 metais 90 proc. tokios reklamos pasirodė per televiziją. Buvo nustatyta, kad tai daro didžiulę įtaką vaikams renkantis maistą, tačiau tikslus šio poveikio mechanizmas dar nėra žinomas.
Jennifer A. Emond ir kolegos iš Geisel medicinos mokyklos Dartmouthe įvertino sąsajas tarp vaikų per televiziją stebimų reklamų, lauko reklamų, nemokamų žaisliukų, pridėtų prie vaikiškų kompleksų, ir šeimų apsilankymų greitojo maisto restoranuose dažnio.
Nustatyta, kad 2009 metais tik du pripažinti šalies greitojo maisto tinklai skelbė vaikams skirtą televizijos reklamą. 79 proc. visų per reklamas siūlytų žaisliukų buvo tik iš tų dviejų greitojo maisto tinklų. Tokios reklamos pasirodė vos keturiuose vaikų kanaluose.
2011 metais mokslininkai tyrė 100 vaikų, kurių amžius buvo 3-7 metai. Tyrime taip pat dalyvavo vienas iš tėvų. Studijos metu vaikai reguliariai lankėsi pas pediatrus.
Tėvai turėjo atsakyti į kelis klausimus: kaip dažnai jų vaikai stebėjo kiekvieną iš minėtų keturių vaikų kanalų; kaip dažnai vaikai prašė apsilankyti dviejuose minėtuose maisto tinklų restoranuose; ar jų vaikai kolekcionavo reklamose siūlytus žaisliukus; kaip dažnai šeimos lankėsi tuose restoranuose.
Mokslininkai nustatė, kad kuo dažniau vaikai stebėjo televizijos kanalus, kurie reklamavo greitojo maisto vaikiškus patiekalus, tuo dažniau jų šeimos apsilankydavo tuose restoranuose. 37 proc. tėvų teigė, kad bent kartą per mėnesį lankėsi tuose restoranuose, o 54 proc. vaikų bent kartą patys prašė keliauti į vieną iš dviejų užkandinių.
37 proc. tėvų pastebėjo dažnesnį lankymąsi būtent tuose dviejuose greitojo maisto restoranuose, kurie buvo reklamuojami per televiziją. 29 proc. vaikų rinko tų restoranų „reklaminius“ žaisliukus, o 83 proc. tiesiog norėdavo ir prašydavo apsilankyti būtent reklamoje matytose užkandinėse.
Buvo nustatyti ir kai kurie tokius rezultatus skatinę veiksniai: daug televizorių namuose, atskiras televizorius vaiko kambaryje, daug laiko praleidžiama žiūrint televizorių ir pan.
Svarbu pažymėti, kad tyrimas vyko kaimo vietovėje, kur vizitai į greitojo maisto restoranus yra savaime retesni nei didmiesčiuose, o tyrime dalyvavo nedidelis tiriamųjų skaičius. Todėl tikroji statistika gali būti kiek kitokia.
Kaip ten bebūtų, tyrimas įrodo, kad vaikai lengvai pasiduoda reklamos įtakai, o tam didelę reikšmę turi ir televizijos žiūrimumas. Tėvai turi atsakingai žvelgti į vaikų mitybos įpročių formavimą.
„Geriausias mūsų patarimas tėvams – neleisti savo vaikams stebėti komercinės televizijos, kad galėtumėte išvengti vaikus erzinančio efekto dėl per reklamas matomų maisto produktų“, - teigia studijos tyrėja J. A. Emond.