Nesveikatos prevencija(1)

Mūsų žodžiai kartais vartojami labai keistai. Sakykim, sveikatos priežiūros sistema yra skirta gydymui. Bet ligonis yra tas, kuris sveikatos jau neturi. Jam galima panaikinti nesveikatos lygį iki nulio arba bent jį sumažinti. Bet nesveikata beveik visuomet lieka. Sveikatos priežiūros sistema turėtų vadintis bandymu neleisti žmonėms jos netekti arba patekti į medikų rankas. Sveikatą turime  tada, kai ligos dar nėra. Visada norisi, kad žodžiai būtų vartojami pagal paskirtį ir tiksliai.

Reklama

Finansavimas turi ribas

Žmonių ir pinigų visiems darbams niekada neužtenka. Jeigu nori, kad visiems būtų visada gerai, teks tuo greitai nusivilti. Aišku, galima priprasti, kad sveikatos priežiūros sistemos finansavimas Europoje ar Amerikoje kol kas vis dar didinamas, tačiau viskas turi ribas. Anglija jau numatė, jog finansavimo augimas stabtelės dėl lėšų stokos. Tik JAV kol kas nieko nesako apie pertvarką sveikatos apsaugos finansavime, nors ir ji jau kai ką  keičia.

Lietuvos nacionalinėse strategijose kol kas nėra aiškiai pasakyta, kaip bus su šiais resursais ateityje. Daug gražių žodžių ir beveik nėra skaičių. Jeigu žvilgtelėtume į dabartį, tai šiuo metu Lietuva Europos Sąjungoje užima šias vietas  pagal:

gyvenimo kokybės indeksą - 23 vieta;

laimės indeksą - 20 vieta;

demokratijos indeksą - 22 vieta;

darnios visuomenės indeksą - 13 vieta;

pasaulio konkurencingumo indeksą - 17 vieta;

globalizacijos indeksą - 25 vieta.

Sveikatos rodikliai

Sveikatą apibūdinantys rodikliai yra kiek kitokie. Įprasta, kad sveikatą šiuo metu charakterizuoja keli rodikliai: mirtingumo lygis 100 tūkst. gyventojų ir numatoma žmogaus gyvenimo trukmė. Pirmasis yra pateiktas diagramoje ir čia kol kas neturime kuo didžiuotis. Aišku, galime lygintis su daugeliu Afrikos ar kai kuriomis Azijos šalimis, tačiau tai nelabai paguodžia.

Nereikia labai peikti to, kas jau yra. Mūsų šalies ligų gydymo sistema yra gana gera. Pabrėžiu – gydymo. Sveikatos sistema yra visai kas kita, gal net priešinga struktūrai šiuo pavadinimu. Taip, gydytojai yra reikalingi specialistai, jų darbas vertas pagarbos. Tačiau bendruomenės noras yra neturėti ligonių, o gydytojų - priešingas.

Žvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją, galima manyti, jog veikti įmanoma dviem būdais – arba sekant JAV nestabdomai didinti finansavimą, arba siekti, kad ligonių nebūtų (idealas). Europa pamažu suka antruoju keliu. Manau, kad ir mums ten reikia eiti.

Ligos - dėl gyvensenos ydų

Kodėl galiu tai teigti? Pažiūrėkime į žmonių mirties priežastis Lietuvoje, kad ir 2007 metais. Pamatysime du aiškius dalykus: absoliuti dauguma ligų yra kilusios dėl gyvensenos ydų: rūkymo, gėrimo, netinkamo ir nereguliaraus valgymo, fizinio pasyvumo ir dar daugiau. Bet jos visos yra dėl to paties – žmogaus veiklos klaidų ar tiesiog neveiklos. Vadinasi, gydytojai susiduria su pasekmėmis. To gyvenimo būdo, kuris gimdo ligas. Aišku, žmonėms reikia padėti būti sveikiems - gydymo sistema turi būti kiek įmanoma geresnė: puikiai ir profesionaliai dirbantys medikai ir jų padėjėjai, puiki ir tobula diagnostikos ir manipuliacinė aparatūra, puiki reabilitacija.

Bet galvoti reikia ir apie tai, kad žmonės stengtųsi ir sugebėtų nepatekti į gydytojų rankas,  nepaimtų tos pačios visuomenės išteklių: pinigų, pastatų, žmonių darbo. Bet ar tai daroma? Greičiau, ne. Apie tai kalbama daug, bet pinigų beveik neskiriama arba, tiksliau, skiriami trupinėliai, palyginus su gydymu. Ir tai ne tik Lietuvoje. Konkretus pavyzdys: „Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 422 mln. litų nacionalinių lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 396,2 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. PSDF,  kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir Sodros bei VMI administruojamos įmokos, lėšomis finansuojama visa Lietuvos sveikatos sistema ir gyventojams teikiamos sveikatos paslaugos. Medicinos darbuotojų atlyginimams sveikatos priežiūros įstaigose atitenka 75 proc. šių įstaigų lėšų. Vaistų ir medicinos priemonių kompensavimui numatyta 636,9 mln. litų“.

O sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - 191 562 tūkst. litų.

Netolygus santykis

Noriu pabrėžti, kad prevencinėmis programomis vadinamos ankstyvosios diagnostikos programos, t. y. gydymo programų sudėtinės dalys. Negalima tvirtinti, kad pas mus nėra jokios ligų prevencijos. Darželiuose, mokyklose, kai kada ir įmonėse bei įstaigose naudojami sveiko gyvenimo įgūdžių formavimo elementai ar kompleksai. Dabar pradeda stiprėti fizinio aktyvumo skatinimo veikla, taisyklingos mitybos bei higieninių įgūdžių formavimo ankstyvame amžiuje projektai. Tačiau nenorėdamas peikti medicinos sistemos Lietuvoje, turiu pabrėžti, kad santykio tarp lėšų, skiriamų gydymui ir prevencijai, skirtumas yra milžiniškas. Reikia tą patį pasakyti ir apie žmonių skaičių – gydymo sistemoje dirba šimtus kartų daugiau profesionalų.

Gydymo ir sveikatinimo santykis tampa aiškus. Valstybės prioritetas – aptarnauti ligonius, o ne siekti sveikatos.

Dr. Vytautas Valevičius