Prancūzijoje per metus vienam gyventojui tenka beveik 26 kilogramai sūrio. Turbūt nesuklysime pasakę, kad Prancūzija yra tikra sūrių šalis – čia pagaminama daugiau nei 300 jo rūšių, o kartais sūrį su įvairiausiais saldžiais priedais: uogienėmis ar džemais, prancūzai valgo ir vietoje deserto. Lietuvoje sūris taip pat yra mėgstamas.
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad sūris yra ypatingas ir turtingą skonių pasaulį atveriantis gaminys, skirtingose šalyse turintis senas gamybos ir vartojimo tradicijas.
„Prancūzijoje ar Italijoje sūris yra neatsiejamas tradicinės virtuvės produktas, be kurio tikriausiai sunkiai įsivaizduojami pietūs ar vakarienė. Tačiau panašu, kad ir mūsų vartotojai vis labiau siekia pažinti įvairiausių sūrių skonių pasaulį, atranda ir mėgaujasi naujomis sūrių rūšimis, o savo atradimais dalijasi ir su draugais“, – teigia maisto ekspertė.
Anot jos, šiuo metu tarp žmonių vis labiau populiarėja ir užkandžių lentos, kurias ruošiant skirtingų rūšių sūriai derinami su įvairiausiomis uogienėmis ar džemais, pavyzdžiui, figų ar abrikosų. Taip pat sūrį mėgstama skanauti su braškėmis, šilauogėmis, vynuogėmis, avietėmis, šviežiais ar džiovintais vaisiais bei krekeriais.
Ir nors sūris šiuo metu mums atrodo pakankamai pažįstamas produktas – maisto ekspertė dalijasi netikėtais faktais apie, kurie galbūt nustebins:
Netikėti faktai apie sūrį
Atrastas daugiau nei prieš 4 tūkstančius metų. Vienas iš mėgstamiausių šių dienų maisto produktų niekada nebūtų atrastas, jeigu ne vienas atsitiktinumas. Pasak legendos, pirmasis sūris buvo atrastas dar prieš 4 tūkstančius metų ir sukurtas visiškai atsitiktinai – laikant pieną inde, išklotame gyvūno skrandžiu. Dėl fermento, kurį išskyrė skrandis, pienas virto į varškę ir taip atsirado į sūrį panašus produktas.
Tinka netoleruojantiems laktozės. Net jeigu ir netoleruojate laktozės, su sūriu amžiams atsisveikinti nereikia – svarbiausia pasirinkti tinkamas jo rūšis. Brandinti sūriai turi mažiau laktozės nei švieži, todėl jais, su saiku, paprastai gali mėgautis ir tie, kuriems netinka pieno produktai. Taigi čederio, bri, parmezanas ar kamambero sūris – puikus pasirinkimas.
Pelės nemėgsta sūrio. Nepaisant animaciniuose filmuose vaizduojamo stereotipo – pelės nėra didelės sūrio mėgėjos. Realybėje pirmenybę jos teikia saldumynams ir angliavandeniams.
Už rokforą turime dėkoti piemeniui. Pasakojama, kad avis ganęs piemuo nusivijo gražią merginą, o pietų krepšelį, kuriame buvo sūrio ir duonos, paliko oloje. Sūris ten gulėjo tol, kol oloje esantis pelėsis suformavo į rokforo sūrį panašų gaminį. Dabar pagal įstatymus rokfordo pavadinimą gali turėti tik natūraliuose Roquefort-sur-Soulzon urvuose brandinti sūriai.
Pavadintas miesto vardu. Gaudos sūris pavadintas vakarų Olandijos miesto vardu, kuris yra įsikūręs tarp Roterdamo ir Utrechto. Tiesa, pats sūris buvo gaminamas ne šiame mieste, o jo apylinkėse, tačiau sūrių gamintojai iš aplinkinių miestų iki šiol kiekvieną ketvirtadienį atvyksta būtent į tradicinį sūrio turgų. Šis sūris yra brandinamas nuo kelių savaičių iki septynerių metų. Ilgiau brandinami šios rūšies sūriai yra sūresni ir aštresni, o šviežesni yra švelnūs ir kreminiai.
V. Juodkazienė dalijasi ir kepto kamambero sūrio receptu, kuris priderinus gėrimus galėtų tapti ir puikiu užkandžiu, ir gurmaniškos, Prancūzija kvepiančios vakarienės dalimi.
Keptas kamambero sūris su Provanso žolelėmis
Jums reikės:
250 g kamambero sūrio
30 g kepintų kedro riešutų
30 g migdolų riešutų
Provanso žolelių
Paruošimas:
Sūrį įdėkite į nedidelį dubenėlį ir sūrio paviršiuje atsargiai išpjaukite apskritimą, kuris reikalingas tam, kad jau iškepus jį būtų paprasčiau valgyti. Tuomet sūrį dėkite į įkaitintą 200 laipsnių orkaitę ir kepkite apie 10 minučių. Po to, atsargiai pirštu palietę sūrio vidurį, patikrinkite, ar jis suminkštėjo ir iškepė. Ištraukite iš orkaitės ir apibarstykite riešutais, pagardinkite Provanso žolelėmis.
Patiekite ką tik ištrauktą iš orkaitės, kartu su bagetės riekelėmis, krekeriais ar kitais mėgstamais priedais.