Neturtingų šalių liga – gimdos kaklelio vėžys

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad kas antra moteris nežino, jog gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), trečdalis lankosi pas ginekologą tik užklupus bėdai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. dr. Daiva Vaitkienė sako, jog per ketverius metus vienoje prestižinių JAV klinikų jai nei karto neteko matyti gimdos kaklelio vėžiu sergančios moters. „Tai neturtingų šalių liga. Mūsų šalyje šios ligos nepavyksta pažaboti. Moterys ir vyrai per mažai apie ją žino“, – sako prof. D. Vaitkienė.

Reklama

Moterys bijo žinoti

Baigiasi devintieji profilaktinių patikrų dėl gimdos kaklelio vėžio metai. Išleista 4-5 milijonai litų, tačiau programoje dalyvavo tik apie 50 proc. moterų. „Mūsų užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad profilaktiškai pas ginekologą lankosi 54 proc. moterų. Moterys bijo apsilankiusios pas mediką sužinoti, jog turi kokią ligą. Manyčiau, jog geriau nuoga tiesa nei stručio politika. Juk ankstyvos gimdos kaklelio vėžio patikros programos tikslas - ne nustatyti vėžį, o anksti užfiksuoti pirmuosius pakitimus ir užkirsti kelią ligos vystymuisi. Kai jau moteris jaučia skausmą (būtent tai būna priežastis kreiptis pagalbos), tada jau būna 4 vėžio stadija“, – sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė Daiva Vaitkienė.

Jai pritarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė. „Efektyviausi gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdai – užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu vengimas. Jų išvengti padeda saugus lytinis gyvenimas ir vakcinacija bei ankstyvas ikivėžinių pakitimų nustatymas“, – sakė prof. R. Nadišauskienė.

Vyrų vaidmuo

Pasak medikių, vyrai mažiau žino apie šeimos sveikatą, reprodukciją ir kontracepciją – tai patvirtino ne viena apklausa. Prof. D. Vaitkienė atkreipia dėmesį, kad apie ŽPV ir jo keliamą grėsmę sveikatai privalo žinoti ne tik moterys, bet ir vyrai: „Vyrų vaidmuo yra labai svarbus, nes gimdos kaklelio vėžio atsiradimas tiesiogiai susijęs su lytiniu gyvenimu. Be to, didelės onkologinės rizikos ŽPV ne tik moterims, bet ir vyrams gali sukelti rimtų sveikatos problemų“. Šiuo metu manoma, kad 30 proc. gerklų, varpos ir išangės vėžio atvejų susiję su užsikrėtimu ŽPV.

„Vilmorus“ apklausa parodė, kad 41 proc. vyrų nežino, ar jų dukra, draugė ar žmona profilaktiškai lankosi pas ginekologą. Trečdalis dalyvavusiųjų apklausoje vyrų mano, jog jie neturi skatinti moteris atlikti profilaktinius gimdos kaklelio vėžio tyrimus, nes „ji pati žino, kas geriausia“.

Pasak prof. R. Nadišauskienės, Pasaulio sveikatos organizacija nutarė, jog vyrai turėtų būti labiau įtraukti į reprodukcinės sveikatos klausimus.

Kas tas ŽPV?

Žmogaus papilomos virusas yra gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Mokslininkai yra nustatę per 100 ŽPV tipų, 14 jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika. 16 ir 18 ŽPV yra aukščiausios rizikos genotipai, jie sukelia 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

90 proc. ŽPV infekcijų natūraliai išnyksta iš organizmo per dvejus metus. Anksčiau buvo sakoma, kad jauno žmogaus imuninė sistema virusą įveikdavo ir jis pasišalindavo su šlapimu. Dabar keliama versija, kad gal virusas visai neišnyksta, o yra užslopinamas iki tokio lygio, kad jo neįmanoma aptikti. Ir po kelių metų vėl tampa aktyvus.

„Blogiausia, kad į žmogaus organizmą patekę kiti virusai sukelia kokius nors simptomus. ŽPV, deja, jokių simptomų nesukelia. 80 proc. žmonių per gyvenimą nors kartą užsikrečia ŽPV. Dažniau užsikrečiama jauname amžiuje, tada būna seksualinio aktyvumo pikas. Todėl tuo laikotarpiu rekomenduojame naudoti prezervatyvus, nors jie visiškos apsaugos nesuteikia. Virusas gali patekti į organizmą per mini žaizdeles, pavyzdžiui, kad ir ranka liečiant lytinius organus. Kitas užsikrėtimo pikas – 40-ies metų. Tada kai kurios moterys kuria antras santuokas, be to, prastėja imuninė sistema ir infekuotis lengviau“, – sako prof. D. Vaitkienė.

ŽPV plinta kontaktiniu būdu, per odą ir gleivinių mikrotraumas, lytiniu būdu, gimdymo metu. Dauguma užsikrėtusiųjų jokių simptomų nejaučia. Infekuotumas priklauso nuo žmogaus lytinių partnerių skaičiaus: kuo jų daugiau – tuo rizika didesnė.

„Gimdos kaklelio vėžys puikiai gydomas aptikus jį ikivėžinės stadijos. Gan greitai jis tampa sunkiai operuojamas – jau nuo 2 vėžio stadijos. Todėl turim tikslą diagnozuoti šią ligą kuo anksčiau, ikivėžinės stadijos – tada gydymas geresnis. Ir galime sakyti, kad išgyvenamumas siekia 100 procentų,“ – teigė prof. R. Nadišauskienė.

Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta 300 moterų.

Serga keturiasdešimtmetės

„Nuo 30 iki 50 proc. moterų, gydomų akušeriniuose skyriuose dėl gimdos kaklelio vėžio, būna vyresnio amžiaus. Kartais virusas tūno organizme kelis dešimtmečius, kol suvėžėja, o kartais pakanka ir metų. Todėl nereikia manyti, kad gimdos kaklelio vėžys – tai tam tikro amžiaus moterų liga. Ne veltui patikrų programoje kviečiamos dalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų. Joms atliekamas vadinamasis PAP tyrimas“, – sakė prof. D. Vaitkienė.

Mūsų šalyje moterys nemokamai tikrinamos kas dvejus metus. Naujesnis gimdos kaklelio tyrimas, atliekamas skystoje terpėje, yra tikslesnis. Jį pasidariusi moteris, pasak gydytojų, gali būti rami 3-5 metus. Lietuvoje skystųjų terpių tyrimas nėra kompensuojamas. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atlikta apklausa parodė, kad trečdalis moterų mokamų tyrimų nedarytų.

Kita medalio pusė – daugiau nei pusė moterų teigė, jog gydytojas net nerekomenduoja atlikti papildomų mokamų tyrimų. „Tai liūdina, nes turime gan iškreiptą situaciją. Vos tik medikas ką nors pasiūlo pacientei atlikti už savo pinigus, tuoj visi mato kažkokių interesų protegavimą. Nors šiuo atveju valstybė tų papildomų tyrimų nekompensuoja. Skystųjų terpių tyrimas bei konkrečių ŽPV virusų nustatymas suteiktų medikui daugiau įrankių padedant moteriai“, – sakė prof. D. Vaitkienė.

Vakcinacija ne visagalė

Prieš keletą metų atsiradus vakcinai nuo ŽPV, atrodė, kad dabartinė paauglių karta nežinos, kas yra gimdos kaklelio vėžys. Deja, virusai gudresni už žmogų.

„Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai pasiskiepijusios nuo ŽPV moterys nustoja lankytis pas ginekologą ir atlikti profilaktinius PAP tyrimus. Jei vakcina atlikta ne prieš pirmuosius lytinius santykius, vadinasi, organizme jau gali būti kažkuris ŽPV genomas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad vakcina yra sukurta tik prieš kelis ŽPV tipus, ne prieš visus. Ligos išsivystymo mechanizmas nėra iki galo žinomas, juk ŽPV yra apie šimtas rūšių, kaip jie santykiauja tarpusavyje ir su naujai į organizmą patekusiais ŽPV – dar mokslinių tyrimų objektas. Moterims patariame išlikti budrioms ir tyrimus atlikti reguliariai. Vakcina neatleidžia jūsų nuo profilaktinių patikrinimų“, – sakė medikė D. Vaitkienė.

Kai kuriose Europos šalyse moterims nuo 35 iki 40 metų atliekamas ne PAP tyrimas, o iš karto imamas kraujas, siekiant nustatyti, ar jų organizme yra ŽPV. Profesorės D. Vaitkienės nuomone, tokia profilaktika gal ir brangesnė, bet tokių moterų stebėjimas yra efektyvesnis.

Jei moteris išsiaiškino, kad jos organizme yra vienas iš aukštos (31,33,35,39,45,51,52,56,58,59,66 ir 68) ar aukščiausios (16 ir 18) rizikos ŽPV genotipų, PAP tyrimą reikia atlikti kartą per metus. ŽPV nustatymo tyrimai Lietuvoje taip pat yra mokami.

Veiksniai, lemiantys ikivėžinių pakitimų atsiradimą:

Rūkymas du kartus padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tabako degimo produktai pažeidžia gimdos kaklelio ląstelių struktūrą bei silpnina organizmo imunitetą, todėl užsikrėtusioms ŽPV mažėja savaiminio viruso išnykimo tikimybė. Nustojusioms rūkyti moterims dažnai išnyksta ir pažeidimai, kurie buvo nustatyti gimdos kaklelyje.

Ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja, jei hormoninius kontraceptikus vartoja moteris, jau užsikrėtusi ŽPV. Hormoniniai kontraceptikai mažina viruso savaiminio išnykimo galimybę slopindami imunitetą.

Imuninės sistemos silpnumas dėl specifinių vaistų vartojimo gydant autoimunines ligas bei po organų transplantacijos (rizika didėja du kartus). Užsikrėtimas ŽIV riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidina 6 kartus.

Daiva Ausėnaitė